„Kalbant apie pasiūlymus, kad sąjungas tarp homoseksualių asmenų reikia priskirti prie paties lygmens, kaip ir santuokas, nėra absoliučiai jokio pagrindo laikyti homoseksualias sąjungas laikyti esant kuo nors panašiomis arba netgi bent menka dalimi atitinkančiomis Dievo planą dėl santuokos ir šeimos“, – rašoma dviejose pastraipose, kurios yra vienintelės, nagrinėjančios homoseksualumo klausimą penktadienį paskelbtame 260 puslapių Apaštališkajame paraginime, skirtame 1,2 mlrd. pasaulio katalikų.
Nėra teigiamų atsiliepimų apie homoseksualius ryšius
Pontifikas pažymėjo, kad vyskupai, apsvarstę Bažnyčios mokymą šiuo klausimu per 2014 ir 2015 metais vykusius sinodus, pastebėjo, kad „nėra absoliučiai jokio pagrindo laikyti homoseksualias sąjungas laikyti esant kuo nors panašiomis arba netgi bent menka dalimi atitinkančiomis Dievo planą dėl santuokos ir šeimos“.
Nors šiame paraginime reiškiamas nepritarimas „kiekvienam neteisingos diskriminacijos (dėl lytinės orientacijos) ženklui“, jame nėra jokių teigiamų atsiliepimų apie homoseksualius ryšius.
Nors tokia pozicija nebuvo netikėta, ji nuvils gėjus katalikus, kurie tikėjosi realių permainų po pagarsėjusios Pranciškaus frazės „Kas aš toks, kad teisčiau?“, ištartos kalbant apie homoseksualumą jo pontifikato pradžioje.
Tas viltis taip pat skatino 2014 metų vyskupų sinodo išvadų ankstyvasis juodraštis, siūlęs šiuos klausimus spręsti liberaliau, bet blokuotas konservatyvių veikėjų, vadovaujamų Afrikos vyskupų.
Kadangi nebuvo paraginta kaip nors keisti požiūrį į tikinčiuosius gėjus, lieka galioti ankstesnis oficialus Bažnyčios mokymas, kad ryšiai tarp tos pačios lyties asmenų yra „iš esmės netvarkingi“.
Siuntė klausimynus katalikų šeimoms
Tiesa, popiežius sušvelnino Bažnyčios požiūrį į nesusituokusias ir išsiskyrusias poras.
Apaštališkajame paraginime pontifikas sušvelnino Katalikų Bažnyčios poziciją dėl dviejų „nusidėjėlių“ kategorijų. Jis pareiškė, kad poros, gyvenančios kartu nesusituokusios, turėtų būti „priimamos ir nukreipiamos“ ir kad neturėtų būti nusigręžiama nuo išsiskyrusių žmonių, sukūrusių naujas šeimas.
Nesusituokusios poros „turi būti priimamos ir nukreipiamos – kantriai ir diskretiškai“, pontifikas rašo naujuose nurodymuose dėl Bažnyčios požiūrio į šeimą.
Tuo tarpu žmonės, kurie išsiskyrė ir vėliau sudarė naujas civilines santuokas, „nėra ekskomunikuoti, ir su jais nederėtų elgtis kaip su ekskomunikuotaisiais“.
Skelbiama, kad Apaštališkąjį paraginimą popiežius Pranciškus rengė trejus metus. Jo atstovai siuntė klausimynus katalikų šeimoms visame pasaulyje ir klausė jų apie viltis bei baimes.
Paraginime pripažįstama, kad gali būti daug priežasčių, kodėl poros negalėjo apsipręsti būti sutuoktos kunigo.
„Civilinės santuokos arba, daugeliu atveju, paprasto gyvenimo kartu pasirinkimas dažnai būna motyvuojamas ne išankstiniais įsitikinimais arba priešinimusi sakramentinei sąjungai, o kultūrinių arba atsitiktinių aplinkybių, – sakoma dokumente. – Tokiais atvejais taip pat galima rodyti pagarbą tiems meilės ženklams, kurie tam tikra prasme atspindi paties Viešpaties meilę.“
Kreipimesi taip pat pažymima, kad kai kurios poros nesituokia bažnyčioje dėl su tuo susijusių per didelių finansinių išlaidu: „Materialinis skurdas stumia žmones į faktines sąjungas.“
Esant tokioms aplinkybėms „tos poros turi būti priimamos ir nukreipiamos – kantriai ir diskretiškai“, rašo pontifikas.
Pranciškus pažymėjo, kad tikintiesiems, kurie yra išsiskyrę ir sudarė civilinę santuoką, svarbu skatinti jaustis esančius Bažnyčios dalimi ir dalyvauti parapijos gyvenime.
„Jie nėra ekskomunikuoti, ir su jais nederėtų elgtis kaip su ekskomunikuotaisiais“, – sakoma paraginime, nors jame apeinamas įnirtingus debatus kurstantis klausimas, ar tokiems žmonės galima teikti Šv. Komunijos sakramentą.
Nors tekste pabrėžiama, kad išsiskyrusių ir vėl susituokusių tikinčiųjų padėtis „reikalauja atsargaus įžvalgumo“, jis neatrodo įgaliojantis vietos vyskupus leisti teikti Komuniją atskirai kiekvienu atveju, kaip kai kurie tikėjosi.
Konservatyvūs Bažnyčios veikėjai griežtai priešinosi pasiūlymui leisti teikti Komuniją išsiskyrusioms ir vėl susituokusiems katalikams, argumentuodami, kad tai kelia grėsmę mokymui, jog santuokos yra nenutraukiamos.
Radikalų viltys jau buvo išsklaidytos
Penktadienį Vatikane paskelbtas „Amoris Laetitia“ taip pat bus paviešintas vyskupijose visame pasaulyje, o vyskupams iš anksto buvo išsiuntinėtos rekomendacijos, kaip šie pokyčiai turi būti aiškinami tikintiesiems.
Popiežiaus posinodinis Apaštališkasis paraginimas apie meilę šeimoje „Amoris laetitia“ („Meilės džiaugsmas“) – tai 200 puslapių laiškas 1,2 pasaulio katalikų, išdėstantis atnaujintus Bažnyčios mokymo ir sielovados praktikos pagrindus daugelyje temų, įskaitant šeimos gyvenimo reikalus.
Tiesa, katalikų radikalų viltys, kad įvyks reikšmingų pokyčių oficialioje doktrinoje, buvo išsklaidytos per 2014 ir 2015 metais įvykusius Vyskupų Sinodus. Tų debatų, per kuriuos buvo nagrinėjami šeimos klausimai, išvados turėtų tapti Pranciškaus laiško pagrindu.
Vis dėlto šis dokumentas taip pat atspindi dabartinio pontifiko nuolatinius mėginimus padaryti Bažnyčia gailestingesne, mažiau linkusia pasmerkti institucija – ypač tiems tikintiesiems, kurie atsiduria „neįprastose“ situacijose.
Įtakingas vokietis kardinolas Walteris Kasperas anksčiau prognozavo, kad šis paraginimas Bažnyčiai žymės „atverstą naują puslapį“.