Prieš išskrisdamas iš Izraelio į Romą popiežius per išlydėjimo ceremoniną Ben Guriono oro uoste pareiškė, kad Holokausto „niekada negalima neigti“. Šie jo žodžiai turėtų kažkiek išsklaidyti žydų nusivylimą dėl ankstesnių jo pastabų šio vizito metu.
Apsilankymą Holokausto memoriale „Yad Vashem“ 82 metų pontifikas prisiminė kaip „vieną rimčiausių momentų“ per visą jo vizitą Izraelyje. Kai kuriems izraeliečiams jo kalboje, pasakytoje tame memoriale, trūko asmeniškos gaidos, kurią jie norėjo išgirsti iš tos kartos vokiečio.
82 metų popiežius sakė, jog memorialas „Yad Vashem“ priminė jam jo 2006 metų apsilankymą Aušvice (Osvencime), kur jis paminėjo, kad yra Antrojo pasaulinio karo „vokiečių liaudies sūnus“.
Daugiau jokio kraujo liejimo. Daugiau jokių kovų. Daugiau jokio terorizmo. Daugiau jokio karo. Vietoje to pralaužkime uždarą smurto ratą, – atsisveikindamas ragino popiežius.„(Memoriale) „Yad Vashem“ tie itin jaudinantys susidūrimai atgaivino prisiminimus apie mano apsilankymą prieš trejus metus mirties stovykloje Aušvice, kur tiek daug žydų... buvo brutaliai sunaikinti valdant bedieviškam režimui, kuris propagavo antisemitizmo ir neapykantos ideologiją. To baisaus istorijos skyriaus niekada negalima pamiršti ar neigti“, – sakė jis.
„Pralaužkime uždarą smurto ratą“
Benediktas XVI taip pat dar kartą paragino kurti palestiniečių valstybę ir nutraukti bet kokį smurtą Šventojoje Žemėje.
„Leiskite man kreiptis į visus šių žemių žmones: daugiau jokio kraujo liejimo. Daugiau jokių kovų. Daugiau jokio terorizmo. Daugiau jokio karo. Vietoje to pralaužkime uždarą smurto ratą“, – per išlydėjimo ceremoniją oro uoste sakė popiežius.
Jis sakė, kad Izraeliui turi būti leista taikiai ir saugiai egzistuoti, bet sieną, kurią jis pastatė palestiniečių Vakarų Krante, pavadino „vienu liūdniausių“ savo vizito vaizdų.
„Palestiniečių liaudis turi teisę į suverenią nepriklausomą tėvynę, (teisę) oriai gyventi ir laisvai keliauti. Tegu dviejų valstybių sprendinys tampa tikrove ir nepasilieka (tik) svajone“, – pridūrė pontifikas.
Išlydėjimo ceremonijoje oro uoste dalyvavo naujasis Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kuris nerodė noro paremti palestiniečių valstybės idėją. Pirmadienį jis Vašingtone susitiks su JAV prezidentu Baracku Obama ir aptars, kaip tęsti taikos derybas.
Meldėsi švenčiausiose vietose
Penktadienį ryte pontifikas Šventojo Kapo bažnyčioje klūpėdamas tylomis pasimeldė mažytėje oloje, kurią krikščionys garbina kaip vietą, kurioje Jėzus buvo palaidotas ir išbuvo tris dienas iki prisikėlimo iš numirusiųjų, o vėliau meldėsi ten, kur Jėzus buvo nukryžiuotas.
Per aštuonias dienas trukusią savo kelionę, kurios metu lankėsi Jordanijoje, Izraelyje ir okupuotame Vakarų Krante, popiežius meldėsi švenčiausiose krikščionybės vietose.Popiežius pakartojo raginimą siekti taikos šioje žemėje, kuri yra šventa trims didžiosioms monoteistinėms pasaulio religijoms ir kurią dešimtmečius draskė smurtas.
Benediktas XVI priminė Evangelijų mokymą, kad istorijos nereikia kartoti, „kad karčius abipusių kaltinimų ir priešiškumo vaisius galima įveikti“ ir kad visai žmonių šeimai gali išaušti „teisingumo, taikos, gerovės ir bendradarbiavimo ateitis“.
Popiežius šioje XI amžiaus bažnyčioje Jeruzalės centre apsilankė tokią dieną, kai palestiniečiai mini Nakbą (Katastrofos dieną) dėl Izraelio valstybės įkūrimo 1948-aisiais. Tada 700 tūkst. palestiniečių dėl to teko bėgti iš savo namų, arba jie buvo iš jų tiesiog išvaryti.
Per aštuonias dienas trukusią savo kelionę, kurios metu lankėsi Jordanijoje, Izraelyje ir okupuotame Vakarų Krante, popiežius meldėsi švenčiausiose krikščionybės vietose, apsilankė musulmonų ir žydų šventovėse, kurios yra atsidūrusios Artimųjų Rytų konflikto centre, tylos minute pagerbė Holokausto aukų atminimą memoriale „Yad Vashem“ ir pamatė, kokiomis sąlygomis gyvena palestiniečių pabėgėliai.
Išreiškė solidarumą su pabėgėliais
1,1 mlrd. pasaulio katalikų lyderis savo taikos ir susitaikymo žinią perdavė įvairių religinių bendruomenių lyderiams, B.Netanyahu ir palestiniečių prezidentui Mahmudui Abbasui.
Betliejuje, kur, kaip tiki krikščionys, gimė Jėzus, Benediktas XVI aplankė palestiniečių pabėgėlius, gyvenančius prie 8 m aukščio ir šimtų kilometrų ilgio sienos, kurią Izraelis Vakarų Krante pastatė kaip saugumo priemonę ir kurią palestiniečiai vadina „apartheido“ politikos apraiška.
„Ši siena iškyla virš mūsų kaip akivaizdus priminimas apie aklavietę, į kurią, atrodo, pateko izraeliečiai ir palestiniečiai“, – sakė popiežius pabėgėlių stovykloje prie pat šio miesto okupuotame Vakarų Krante.
„Pasaulyje, kur vis daugiau atsiveria sienų... liūdna matyti vis dar statomas naujas sienas“, – sakė Benediktas XVI.
Jis išreiškė savo solidarumą su pabėgėliais ir sakė, jog užjaučia sulaikytų asmenų artimuosius ir šeimas, kurias padalijo Izraelio įvesti palestiniečių judėjimo laisvės suvaržymai.
Ši siena iškyla virš mūsų kaip akivaizdus priminimas apie aklavietę, į kurią, atrodo, pateko izraeliečiai ir palestiniečiai, – sakė popiežius pabėgėlių stovykloje.Popiežius taip pat paragino panaikinti Gazos Ruožo blokadą, kurią Izraelis šioje neturtingoje palestiniečių teritorijoje įvedė po to, kai 2007 metų birželį jame valdžią perėmė islamistų judėjimas „Hamas“, kuris yra pasižadėjęs sunaikinti žydų valstybę.
Žydai kritikavo dėl emocijų trūkumo
Kovotojams toliau beveik kasdien leidžiant raketas į Izraelio teritoriją, Izraelis pernai gruodį pradėjo triuškinamą 22 dienų karinę operaciją šioje palestiniečių teritorijoje, kurios metu žuvo daugiau kaip 1,4 tūkst. palestiniečių ir 13 izraeliečių. Pontifikas išreiškė liūdesį ir dėl šio karo aukų.
Palestiniečiams jis sakė suprantantis jų nusivylimą, nes jų „teisėtas siekis“ turėti nepriklausomą valstybę tebėra neįgyvendintas, bet taip pat paragino jaunimą nepasiduoti „terorizmo pagundai“.
Pirmadienį iš Jordanijos atvykęs į Izraelį, Benediktas XVI iš karto pareiškė, kad būtina kovoti su antisemitizmu, o Holokausto memoriale „Yad Vashem“ sakė, kad Holokausto negalima pamiršti.
Tačiau izraeliečiai vokiečių tautybės popiežių kritikavo dėl emocijų trūkumo ir neišreikšto apgailestavimo dėl to genocido.
Benediktas XVI pasimeldė prie Raudų (Vakarinės) sienos, kuri yra svarbiausia žydų maldininkų lankymo vieta, ir apsilankė virš jos iškilusiame komplekse, kuris yra šventa vieta ir judėjams, ir musulmonams. Ši vieta buvo svarbus Izraelio ir palestiniečių konflikto „karštas taškas“.
Antradienį Benediktas XVI, įžengęs į Uolos kupolo šventovę, tapo pirmuoju popiežiumi, apsilankiusiu šioje musulmonų šventovėje.
Susikimo rankomis su kitų religijų lyderiais
Uolos kupolo šventovė yra Kilniojoje šventovėje (al Haram al Sharif), dar vadinamoje Al Aksos (Tolimiausiosios mečetės) kompleksu, kuris yra trečioji pagal svarbą šventa islamo vieta.
Ta vieta, kurią žydai vadina Šventyklos kalnu, taip pat yra švenčiausia judėjams.
Mišias po atviru dangumi popiežius aukojo Jeruzalėje, Nazarete ir Betliejuje, taip pat – Amano futbolo stadione, kai anksčiau lankėsi Jordanijoje.
Ketvirtadienį Nazarete Benediktas XVI, kuris retai būna spontaniškas, atsistojo ir susikibo rankomis su kitų religijų lyderiais, kai vienas rabinas ėmė dainuoti taikos dainą, kurią pats išvakarėse sukūrė pontifikui.
Tačiau nepaisydami popiežiaus daugybės raginimų dėl tarpreliginio susitaikymo, kai kurie musulmonų dvasininkai nusivylė tuo, kad Benediktas XVI dar kartą neatsiprašė už 2006 metais pasakytą kalbą, kurioje pacitavo vieną viduramžių krikščionių imperatorių, kritikavusį kai kuriuos pranašo Mohameto mokymus ir vadinusį juos „blogais ir nežmoniškais“.
