Šis atvejis yra vienas iš tūkstančių eksperimentų, vykdytų su žmonėmis, JAV ir Didžiajai Britanijai ruošiant cheminį ir bakteriologinį ginklą, pavyzdžių.
Pirmojo pasaulinio karo metais Didžiojoje Britanijoje buvo įkurtas slaptas tyrimų kompleksas „Porton Down“. Jo egzistavimo metais, daugiau negu 20 – čiai tūkstančių žmonių buvo išbandytos narkotinės medžiagos, nuodingos dujos, maro ir juodligės sukėlėjai.
Daugiau negu ant 20 tūkstančių žmonių buvo išbandytos narkotinės medžiagos, nuodingos dujos, maro ir juodligės sukėlėjai.
Nors eksperimentuose sutikę dalyvauti kariai į juos eidavo savanoriškai, tačiau dažnai nesuvokdavo rizikos mąsto.
Nuodus karo reikmėms pirmieji panaudojo vokiečiai.
1915 m. balandžio 22 d. jie apkasuose prie Ypro išpylė 160 tonų chloro, o nuodingi debesys tuo metu nukeliavo į prancūzų ir kanadiečių pusę.
Jau kitą dieną Londone buvo priimtas sprendimas paruošti atitinkamą atsaką tokiam Vokietijos žingsniui.
„Porton Down“ dirbo įvairių sričių specialistai – patologai, fiziologai ir meteorologai, iš geriausių Britanijos universitetų. Iš pradžių bandymai buvo vykdomi su gyvūnais. Tačiau 1917 m. buvo atidaryta speciali bandymams su žmonėmis skirta laboratorija, kadangi ne visada cheminių medžiagų poveikis gyvūnų organams yra toks pats, kaip žmonių.
Po Pirmojo pasaulinio karo bandymai su žmonėmis tik dar labiau suintensyvėjo. Jeigu 1929 m. per metus buvo įvykdyti bandymai su daugiau negu 500 karių, tai Antrojo pasaulinio karo metais šis skaičius išaugo daugiau negu dešimčia kartų.
Naciai daugeliu atveju savo bandymams naudojo žydus, rusus ir lenkus.
Vykstant Antrajam pasauliniam karui, visos kare dalyvavusios didžiosios šalys vykdė bandymus su žmonėmis.
Naciai daugeliu atveju savo bandymams naudojo žydus, rusus ir lenkus. Tačiau „Porton Down“ taip pat netruko eksperimentams naudojamų užsieniečių.
Karui artėjant į pabaigą, kuomet karių bandymams neužteko, Britanijos mokslininkai pradėjo daryti bandymus su „Ašies“ šalių piliečiais, internuotais karo pradžioje.
Net ir po Antrojo pasaulinio karo „Porton Down“ veiklos apsukos nebuvo sumažintos.
Prasidėjęs Šaltasis karas ir medicinos normų ir etikos liberalizavimas atvėrė naujas galimybes bandymams su žmonėmis. Be to, daugelis šalies gyventojų net nenutuokė kokia tiksliai veikla užsiima „Porton Down“. Nemažai žmonių tikėjo, kad ten kuriama vakcina nuo gripo.
Prasidėjęs Šaltasis karas ir medicinos normų ir etikos liberalizavimas atvėrė naujas galimybes bandymams su žmonėmis.
Tuo metu 20 m. aviamechanikas Ronaldas Maddisonas sutiko dalyvauti eksperimente, nes norėjo kelioms dienoms pamiršti karinę discipliną ir pamatyti netoli Portono gyvenusią nuotaką.
R.Maddisonui mokslininkai sakė, kad bus bandomas cheminių medžiagų veikimas ant drabužių ir dėl to aviamechanikas gali patirti lengvus negalavimus.
1953 m. gegužės 6 d. R.Maddisonas ir dar penki savanoriai, vilkėdami priešdujines kaukes, įžengė į bandymo kamerą. Jie nežinojo koks bus 200 mg gryno zarino poveikis. Po 20 minučių R.Maddisonas nukrito ant grindų, o išvežtas ligoninę tą pačią dieną mirė.
Šalies gynybos ministerija, norėdama nuslėpti tikrąją mirties priežastį, R.Maddisono draugams ir giminėms pareiškė, kad vyriškio mirties priežastis – dėl eksperimento komplikaciją įgavęs plaučių uždegimas.
Nuo 1946 iki 1976 m. „Porton Down“ mokslininkai įvykdė apie 750 bandymų atvirame lauke, taip pat nemažai eksperimentų buvo įvykdyta Didžiosios Britanijos kolonijose. Dar 5 bandymai buvo atlikti jūroje.
Tačiau XX a. septintajame dešimtmetyje kilęs pacifizmo ir kontrakultūros sąjūdis padarė įtaką ir „Porton Down“.
Minioms reikalaujant šio komplekso uždarymo, daug mokslininkų nusprendė palikti čia turėtas darbo vietas, tačiau pati įstaiga durų neužvėrė ir savo veiklą, gerokai mažesniu mastu, vykdo iki šiol.
Tiesa, bandymai su žmonėmis čia daugiau nebevykdomi. Žmonių vietą šiandien čia užima tūkstančiai gyvūnų.
