2018 metais „The Kennan Institute“ Ukrainos alumnų asociacija parašė viešą laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl centre „stiprėjančios prokremliškos politikos“, rašo „Axios“.
M.Rojansky buvo kaltinamas esą dėl politinių priežasčių atleidęs „The Kennan Institute“ Kijevo biuro direktorę Kateryną Smaglij ir vietoj jos paskyręs asmenį, neva „žinomą dėl šališkos Ukrainos post-Maidano įvykių analizės“.
Žurnalistas Matthew Kupferis, laikraštyje „The Kyiv Post“ nušvietęs K.Smaglyj atleidimą, tikina, kad šie įvykiai buvo Ukrainos akademijos vidaus ginčų pasekmė, neaktuali JAV.
„The Kennan Institute“ direktorę, gerbiamą mokslininkę, pakeitė kitu gerbiamu mokslininku, kritiškai vertinančiu nacionalizmą, įskaitant kai kurias Ukrainos politikos kryptis. Tai papiktino tų krypčių rėmėjus. Kontroversiškas rezultatas? „The Kennan Institute“ uždarė biurą Kijeve. Tai nėra pergalė Ukrainai“, – rašo M.Kupferis.
„The Kennan Institute“ alumnų laiške M.Rojansky kritikuotas ir dėl to, kad tyrimų centras priėmė tokius Kremliui artimus svečius kaip „Alfa“ banko prezidentas Petras Avenas. Vėliau Iždo departamentas jį įvardijo kaip Vladimirui Putinui artimą oligarchą.
Investuotojas Billas Browderis, kuriam dirbęs ir rusų pareigūnų korupciją aiškinęsis teisininkas Sergejus Magnickis mirė Rusijos kalėjime, taip pat išreiškė nerimą dėl galimo M.Rojansky paskyrimo.
„Jei Matthew Rojansky bus paskirtas Bideno nacionalinio saugumo patarėju Rusijai, Navalnas atsidurs didelėje bėdoje. Rojansky buvo didžiausias Obamos santykių su Rusija perkrovimo rėmėjas Vašingtone. Putinas tai supras kaip ženklą, kad Vašingtonas nieko nedarys, jei jie nužudys Navalną“, – tviteryje rašė B.Browderis.
Žurnalo „Riddle“ redaktorius Antonas Barbašinas vadino M.Rojansky „puikiu ekspertu“, kuris nežiūri į Rusiją, taip, „kaip mes norime, o taip, kaip yra iš tikrųjų“.
„Neįtikėtina, kad kai kurie žmonės tiki, jog vieno ar kito asmens paskyrimas į NSC poziciją galėtų pakeisti tai, ką Kremlius darys ar ne. Tą vargiai paveikia visos (JAV) administracijos pasikeitimas“, – rašo A.Barbašinas.
„Realus Baltijos šalių nerimas“
2017 metais M.Rojansky liudijo prieš Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetą dėl Jungtinių Valstijų politikos Baltijos šalims.
M.Rojansky sakė, kad Baltijos šalių vyriausybių nerimas dėl Rusijos yra realus, paremtas istoriniais pavyzdžiais, dabartinėmis saugumo bei politinėmis realijomis.
Pasak jo, svarbu, kad NATO pademonstruotų aiškų pasiryžimą ir konkrečius veiksmus atsakant į Baltijos šalių nerimą dėl karinės gynybos. O Europos užtikrinimo iniciatyva (ERI) esą yra reikšmingas žingsnis teigiama linkme.
M.Rojansky Atstovų Rūmuose kalbėjo, kad bet koks NATO pajėgų dislokavimas Rusijos žiniasklaidoje nušviečiamas kaip destabilizuojantis. Tačiau esą reikia matyti skirtumą tarp žiniasklaidos sėjamos panikos ir blaivesnio „Rusijos kariuomenės planuotojų bei politinių sprendimų priėmėjų suvokimo“.
„Galiausiai NATO ir JAV užduotis yra suteikti maksimaliai pozityvų signalą sukeliant minimalią įmanoma provokaciją“, – kalbėjo jis.
Pasak eksperto, „tolesnis teigiamas žingsnis“ yra tiesioginio dialogo tarp Rusijos ir JAV kariuomenių atkūrimas tiek darbiniu lygiu, tiek palaikant karštąją liniją dėl operacijų Sirijoje. Esą mažų mažiausiai toks dialogas sumažintų rizikas, susijusias su komunikaciniais nesusipratimais, incidentais ir netyčine eskalacija.
„Tokio tipo dialogas turi būti tęsiamas ir išplėstas specifiškai Baltijos jūros regione, koncentruojantis į incidentų prevenciją ir eskalacijos suvaldymą“, – 2017 metais kalbėjo M.Rojansky.
Dialogas su Rusija dėl mechanizmų Europos saugumui yra būtinas, tačiau patirtis parodė, kad jis nebus produktyvus be aiškaus sutarimo dėl abiejų pusių įsitraukimo, tuomet sakė ekspertas.
„Rusija turi iš naujo įsipareigoti gerbti kitų regiono valstybių, ypač buvusių sovietinių respublikų, suverenumą ir teritorinį vientisumą.
JAV ir mūsų NATO sąjungininkėms tai reiškia, kad reikia rasti būdų galvoti apie regioną apimančių saugumo institucijų ir susitarimų, kurie papildys NATO, o ne kels jam grėsmę, vystymą.
Tai panašu į iššūkį, su kuriuo susiduria Europos valstybės, norinčios matyti Europos Sąjungą vadinant reikšmingesnį vaidmenį dėl saugumo, nepanaikinant NATO efektyvumo“, – kalbėjo jis.
Įtraukus saugumo dialogas, remiamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), būtų produktyviausias kontekstas sprendžiant susirūpinimą dėl etninės rusų mažumos, kalbos teisių ir nacionalinės tapatybės Baltijos šalyse, 2017 metais tikino M.Rojansky.
Pasak jo, turėtų būti kalbama ir apie tai, kad rusiška žiniasklaida niekina Baltijos šalių suverenitetą ir Baltijos vyriausybių teisę nuspręsti savo nacionalinius ir kultūrinius naratyvus, tačiau mažumos turi būti apsaugotos.
„Sankcijos neskatina keisti elgesio“
2013 metais portale „The Guardian“ M.Rojansky rašė apie itin pablogėjusius JAV ir Rusijos santykius. Esą abi pusės turi pripažinti, kad naikina teisinius, politinius ir asmeninius pamatus, kurie buvo pastatyti per du dešimtmečius nuo Šaltojo karo pabaigos.
„Jei JAV ir Rusijos vyriausybės mano, kad jų skirtumai yra pernelyg dideli, jog būtų galima juos įveikti, jos gali bent jau nustoti eskaluoti konfrontaciją. Sankcijų įvedimas ir susitarimų atšaukimas garantuoja tik tai, kad nesuderinamos pažiūros bus įšaldytos arba skirtumas tik dar labiau išaugs“, – rašo jis „The Guardian“.
M.Rojansky rašė, kad atėjo metas atverti kiekvieną įmanomą dialogo tarp rusų ir amerikiečių kanalą, įskaitant visuomenių lygiu. Esą dialogas yra vienintelis būdas išsiaiškinti, kurie nesutarimai galiausiai gali būti įveikti.
Jis siūlė atkurti Kongreso-Dūmos studijų grupę, kalbėjo apie Dvišalės prezidentinės komisijos svarbą.
Pasirodžius informacijai, kad Rusija galimai mokėjo Talibanui už amerikiečių karių žudymą Afganistane, M.Rojansky „The National Interest“ rašė: raginimas skirti daugiau sankcijų gali patikti politikams, siekiantiems būti „griežtais Rusijai“, tačiau tai niekaip neatgrasys Maskvos nuo tolesnių agresyvių veiksmų.
Pasak M.Rojansky, santykiai, nukreipti į karinę konkurenciją, kelia pernelyg didelę branduolinės katastrofos riziką, todėl taikus sugyvenimas išlieka būtinas.
Esą šalys turi rasti būdų suvaldyti konkurenciją, tačiau tai nereiškia, kad Vašingtonas turi neginti savo interesų. Kai kyla krizė, tikslas turėtų būti ne Rusijos kapituliacija, o tenkinanti išeitis, kuri stabilizuos varžybas, bet paliks vietos ateityje siekti JAV interesų.
Vašingtonas turi nubrėžti ribas, kurios sukurs saugesnę konkurenciją, pavyzdžiui, sudaryti ginklų kontrolės susitarimus Taip pat šalys turi sugebėti susėsti prie derybų stalo tokiais klausimais kaip klimato kaita, terorizmas, masinio naikinimo ginklų atsisakymas, pandemijos, rašo analitikas.
M.Rojansky Kongreso sankcijas Rusijai vadino pernelyg „nelanksčiomis“, nesuteikiančiomis paskatos Kremliui keisti elgesio, nes jos atrodo esančios nuolatinės.
2017 metų lapkritį „The Kennan Institute“ tinklaraštyje M.Rojansky rašė, kad V.Putinas yra „didelė problema“ JAV, Rusijos kaimynėms ir rusams.
Pasak M.Rojansky, V.Putinas sunaikino visas liberalios demokratijos užuomazgas Rusijoje, įvykdė invaziją į Ukrainą, remia Sirijos diktatorių Basharą al Assadą. Auga Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus įrodymų skaičius, Maskva vykdo operacijas, skirtas naikinti demokratišką politiką, socialinę vienybę ir saugumo aljansus nuo Europos iki Lotynų Amerikos.
„Tai – rimtos grėsmės, į jas turi būti atsakoma aiškiai, stipriai ir ryžtingai. Tačiau nė viena iš šių Rusijos keliamų grėsmių neturi karinio sprendimo.
Galime smogti rusams kiek galime stipriau, nubausti juos už blogą elgesį, tačiau kol jie turi galimybę smogti atgal, jie taip ir darys, o ciklas tęsis“, – rašė jis.
Pasak M.Rojansky, didžiausias JAV turtas – su niekuo nepalyginama minkštoji galia: „patraukli mūsų kultūros jėga, mūsų vertybės, mūsų pasiryžimas vadovauti, taip pat, jei reikalinga, pasiaukoti“.
„Šios stiprybės gali mus nuvesti į pergalę prieš Rusijos ar bet kokią kitą grėsmę ilgalaikėje perspektyvoje“, – rašė jis.
Pavadino žudiku
J.Bidenas atmetė buvusio prezidento Baracko Obamos idėją dėl santykių su Rusija perkrovimo.
Neseniai paklaustas, ar laiko V.Putiną žudiku, JAV prezidentas atsakė teigiamai. Manoma, kad tokie žodžiai iš dalies išprovokavo Rusiją telkti pajėgas okupuotame Kryme ir palei Ukrainos sieną.
J.Bideno administracija skyrė sankcijas Rusijos pareigūnams, susijusiems su opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Vadovaujant J.Bidenui buvo pratęsta „New START“ sutartis su Rusija. Sutartis riboja ilgo nuotolio branduolinių ginklų, taip pat ir tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM), kovinių galvučių skaičių.
J.Bidenas pakvietė V.Putiną į virtualų viršūnių susitikimą klimato kaitos klausimais.
