Pasak meteorologų, Džengdžou mieste per beprecedentę liūtį iškrito metinė kritulių norma, o miesto gatves, tunelius ir metropoliteną užtvindė purvino vandens srovės.
Pareigūnų teigimu, aplinkiniuose rajonuose potvyniai paveikė šimtus tūkstančių žmonių, buvo užlieti dirbamos žemės plotai, sutriko susisiekimas keliais ir geležinkeliais.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizduose matyti, kaip Džengdžou metropolitene priblokšti keleiviai grumiasi su greitai augančiu vandens lygiu traukinio vagone. Paskui gelbėtojai prapjauna vagono stogą ir ištraukia iš jo žmones, pranešė vietos žiniasklaida. Ten žuvo mažiausiai 12 žmonių.
Kitoje medžiagoje matyti dramatiškas pėsčiųjų gelbėjimas Džengdžou mieste nuo gatvėmis besiveržiančių srautų.
Pareigūnai nerimauja dėl užtvankų būklės Henane dėl to, kad, remiantis prognozėmis, lietus tęsis.
Be to, kinų meteorologai išplatino perspėjimus dėl didelės rizikos ir potvynių grėsmės, susijusios su upių vandens lygio pavojingu kilimu. Tokie perspėjimai galioja Šansi, Henano ir Hebėjaus provincijoms.
Klausimai dėl pasirengimo
Ketvirtadienį vis garsiau klausiama, kaip valdžia buvo pasirengusi stichinei nelaimei. Įpykę socialinio tinklo „Weibo“ vartotojai reikalavo atsakyti, kodėl metropolitenas nebuvo uždarytas anksčiau. Viena tokia tema iki ketvirtadienio buvo peržiūrėta daugiau kaip 92 mln. kartų.
„Kodėl vanduo gatvėje jau beveik siekė juosmenį, o metropolitenas vis dar įleisdavo keleivius?“ – klausė vienas vartotojas.
Didėjantį spaudimą rodė ir Transporto ministerijos nurodymas geležinkelių kompanijoms visoje šalyje „pasimokyti iš pastarojo meto incidentų ir... gerinti savo planus ekstremaliems atvejams“. Ministerija įspėjo kompanijas sunkių oro sąlygų atvejais greitai uždaryti stotis.
Vandeniui, kurio jėgą liudijo į krūvas suversti automobiliai, slūgstant, gyventojai ėmė rengtis dar vienai sunkiai dienai – ketvirtadieniui. Žmonės statė automobilius aukštesnėse vietose ar planavo išvykimą iš miesto, kur ryšys ir elektros tiekimas dar ne visur atkurti.
Specialiomis mašinomis purvinas vanduo buvo pumpuojamas iš požeminių tunelių, o kompanijų savininkai skaičiavo nuostolius. Meteorologai paskelbė „raudonus“ įspėjimus dėl tolesnio lietaus, nuošliaužų ir potvynių aplinkiniuose rajonuose.
Padėtį dar labiau pablogino daug kur nutrūkęs ryšys. Valstybinė televizija pranešė, kad per potvynius buvo apgadinta telekomunikacijų įrangos ir kabelių.
„Laukiu, kol bus atnaujintas elektros tiekimas, bet tai, galvoju, gali užtrukti dar kelias dienas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vietos maisto ir kiaulienos sumuštinių restorano savininkas pavarde Chen.
„Mano nuostoliai? Nieko baisaus, palyginti su tuo, kas įvyko čia, tunelyje“, – sakė jis, rodydamas į tunelį, kur antradienį dėl potvynio įstrigo daug automobilių.
Gelbėtojams tikrinant nuniokotas vietas žuvusiųjų skaičius tikriausiai didės.
Valstybinis laikraštis „Global Times“ socialinėje žiniasklaidoje paskelbė vaizdo įrašą, parodantį, kaip gelbėtojai Džengdžou iš sugriuvusio namo nuolaužų ištraukia trijų mėnesių kūdikį.
Kūdikio motina tebėra dingusi, pranešė laikraštis.
Topografija, taifūnas, klimatas
Aptarinėjama, kaip dideli Kinijos miestai galėtų geriau pasirengti neįprastiems orų reiškiniams, tokiems kaip antradienio audra. Ekspertai sako, kad dėl klimato kaitos ekstremalių meteorologinių įvykių būna vis dažniau.
Netoli Džengdžou esančiame Anjango mieste ketvirtadienį paskelbtas „raudonas“ įspėjimas dėl smarkių liūčių, kai kur iškritus per 100 mm kritulių, nurodyta uždaryti mokyklas, o daugumai darbuotojų – likti namie.
Ekspertai analizavo rekordinių antradienio liūčių priežastis.
Nacionalinio meteorologijos centro (NMC) vyriausiasis sinoptikas Chen Tao (Čen Tao) sakė, kad rekordinius kritulius nulėmė virtinė veiksnių, tarp jų Henano topografija ir taifūnas „In-Fa“.
Nors taifūnas Kinijos nepasiekė, dėl vėjų „daug virš jūros buvusių vandens garų“ pasiekė Henaną ir iškrito lietumi, sakė jis.
Keičiantis klimatui ir toliau didėjant pasaulio temperatūrai, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai dažnėja, katastrofiškų įvykių būna visame pasaulyje.
Henano provincijoje, kaip ir kitose didelėse Kinijos dalyse, yra daug upių, užtvankų ir dirbtinių vandens telkinių. Daug užtvankų pastatyta prieš dešimtmečius, potvyniams kontroliuoti ir dirbamiems laukams drėkinti.
Tačiau nesibaigianti miestų plėtra didina spaudimą drenažo sistemoms.
Valstybinė žiniasklaida priekaištavo dėl užuominų, kad užtvankos galėjo suvaidinti tam tikrą vaidmenį iškreipiant normalius vandens srautus. „Global Times“ citavo ekspertus, sakiusius, kad statybos „neturi tiesioginio ryšio su potvyniais“.
