„Turbūt realiau kalbėti ne apie skolos nurašymą, o apie tai, kad dabartinė skola bus restruktūrizuojama – bus pratęsti skolos mokėjimo terminai, taigi atsiras daugiau galimybių tą skolą išmokėti. Todėl Graikija, Vokietija ir Europos Sąjunga (ES) rodo jau šiek tiek švelnesnę poziciją. Iki šiol apie restruktūrizavimą ir skolos mokėjimų pratęsimą buvo kalbama labai atsargiai, o dabar Angela Merkel tai labai atvirai deklaravo“, – LRT RADIJUI sako L. Kojala.
– Po Graikijos parlamento sprendimo likti euro zonoje premjeras Aleksis Cipras iš ministrų kabineto pašalino visus balsavusius prieš griežto taupymo reformas, kurių reikalauja tarptautiniai kreditoriai. Iš viso pakeisti devyni vyriausybės nariai. Kaip vertinate tokias permainas?
– Jei A. Cipras nori likti valdžioje, jam reikėjo įgyvendinti tas permainas. „Syrizos“ partija, t. y. A. Cipro partija, parlamente turi 149 vietas iš 300. Ji tarsi turi pusę, bet 38 parlamentarai balsavo prieš griežto taupymo reformas. Tarp jų – ministrai. Tam, kad išliktų valdžioje, A. Ciprui reikėjo pasikeisti pačioje partijoje ir įtikinti partiečius, kurie jį palaikė, kad vyriausybė toliau gali dirbti.
Labai tikėtina, kad tai – ne paskutinės politinės permainos. Galima tikėtis rudens pradžioje, rugsėjį ar spalį, įvyksiančių pirmalaikių parlamento rinkimų. Kitu atveju bus labai sunku tikėtis, kad „Syriza“ ir dabartinė valdančioji koalicija galėtų išlikti ir įgyvendinti susitarimus, kuriuos pati priėmė. Vienas dalykas – politinės deklaracijos ir įstatymų priėmimas, kitas – realus jų įgyvendinimas.
– Ar paskutiniai Graikijos žingsniai, pasiryžimas taupyti atvers kelią dar vienai paramai?
– Manau, kad taip. Žinoma, dar reikia priimti gana daug techninių sprendimų. Jie gali trukti apie mėnesį, bet ES pažadėjo didžiulį ekonominį paketą Graikijai gelbėti, o Graikija, nepaisant karingos retorikos ir A. Cipro pasipriešinimo, sutiko su tokiomis griežtomis sąlygomis. Jose turbūt svarbiausia tai, kad ES turės daug mechanizmų, kuriais galės kontroliuoti Graikijos sprendimų priėmimo procesą – ir privatizaciją, kuri bus vykdoma per nepriklausomas organizacijas, ir finansinių biudžetų kontrolę, kuri bus beveik automatiškai užtikrinama. Jei Graikija nevykdys įsipareigojimų, tai lems ES įsikišimą. Šie priimti sprendimai rodo labai aukštą ES kontrolės lygį, o, jei dėl to buvo sutarta (manau, visos pusės sutinka), kito kelio nėra, kaip tik dar viena didžiulė finansinė parama Graikijai, siekiant, kad ji iš viso nesužlugtų.
– Vis dėlto Tarptautinis valiutos fondas (TVF) teigia, kad Graikijos skolos yra per didelės ir turi būti bent iš dalies nurašytos, o Vokietija sako, kad apie tai negali būti nė kalbos. Kaip tai būtų galima paaiškinti? Koks tai signalas, kalbant apie kitas įsiskolinusias šalis?
– Skolų nurašymas euro zonoje teisiškai sunkiai įmanomas. Tai – labai keista procedūra, kuri reikštų, kad viena įsipareigojimų nevykdanti valstybė, kuri realiai melavo, nes statistika buvo klastojama, gali tikėtis, kad ateityje nepatirs pasekmių dėl savo priimtų sprendimų, nes didžioji skolų dalis bus nurašyta. Faktiškai nuo 2009 m., kai prasidėjo Graikijos problemos, dalis skolos ir taip buvo nurašyta, bet, jei būtų kalbama apie dar didesnį nurašymą, kuris siektų apie 30–40 proc. (bent jau to norėtų Graikija), tai rodytų, kad ir kitos šalys, tokios kaip Ispanija, Portugalija, Italija, kurių skolos taip pat labai didelės, galėtų to tikėtis, o kreditoriai, kurie tas šalis finansuoja ir suteikia būtiną paramą, prarastų pasitikėjimą.
Turbūt realiau kalbėti ne apie skolos nurašymą, o apie tai, kad dabartinė skola bus restruktūrizuojama – bus pratęsti skolos mokėjimo terminai, taigi atsiras daugiau galimybių tą skolą išmokėti. Todėl Graikija, Vokietija ir ES rodo jau šiek tiek švelnesnę poziciją. Iki šiol apie restruktūrizavimą ir skolos mokėjimų pratęsimą buvo kalbama labai atsargiai, o dabar A. Merkel tai labai atvirai deklaravo.
– Paminėjote pasitikėjimą. Ar pasitikėjimo Graikija yra daugiau? Daug kas sako – nėra jokių garantijų, kad Graikija vykdys savo įsipareigojimus.
– Matyt, kad pasitikėjimo Graikija kol kas daugiau nėra. Ji pirmiausia darbais, o ne sprendimais parlamente (kurie, be abejo, yra labai svarbūs, bet tai vis tiek tik pradžia) turės įrodyti, kad ji – stabili ir ekonomiškai pasikeisti pasiryžusi valstybė. Kalbame apie labai platų reformų spektrą. Jas ketina padaryti Graikija.
Tai – ne tik mokesčių, pensinio amžiaus didinimas, bet ir viso Civilinio kodekso, valstybės tarnybos reforma. Visa tai reikės įgyvendinti tam, kad Graikija ilgainiui paaugtų, tačiau, kaip ir kalbėjome, turbūt pagrindinis kriterijus, kurį dabartinėse derybose siekia įdiegti ES, – didžiulė kontrolė Graikijos priimamiems sprendimams. ES pasiliko labai daug galimybių tiesiogiai kištis į tai, ką darys Graikija. Viską palikti tik Graikijos parlamentui ir vyriausybei buvo nenorima, nes nuo 2009 m. jiems nepavyko sėkmingai įgyvendinti reformų.
