Informatoriaus tapatybė išlieka paslaptis. Penktadienį publikuotame interviu jis tik paneigė, kad yra kokios nors vyriausybės darbuotojas ar šnipas.
„Galiu viešai pasakyti, kad nesu jokios vyriausybės ar žvalgybos agentūros darbuotojas. Nei tiesiogiai, nei per kontraktus. Nesu ir niekada nebuvau“, – kalbėjo informatorius.
Jis sakė, kad Panamos bendrovės „Mossack Fonseca“ dokumentų paviešinimas sukėlė „naują globalią diskusiją“, nes apie tai daug rašė pasaulio žiniasklaida, tarp jų ir portalas 15min.
„Šešėlinės kompanijos dažnai būna susijusios su nusikalstamu mokesčių vengimu. Bet „Panama Papers“ rodo, kad šešėlinės bendrovės naudojamos ir tam, kad būtų nuslėpti itin sunkūs nusikaltimai, – kalbėjo šaltinis. – Pajamų slėpimas yra tik viena iš šių laikų problemų.“
Informatorius sakė, kad „Panama Papers“ pasaulyje sukėlė esmines diskusijas apie tai, kas iš tikrųjų yra teisėta, o kas yra skandalinga ir turi būti pakeista.
Nesudomino net „WikiLeaks“
Šaltinis pasakojo, kad duomenų nutekinimas prasidėjo, kai pernai jis susipažino su Vokietijos leidinio „Süddeutsche Zeitung“ žurnalistu Bastianu Obermayeriu. Informatorius parašė žinutę, kurioje prisistatė netikru vardu ir pavarde – Johnas Doe.
„Ar domina slapti duomenys?“ – tą kartą paklausė anonimas.
Vokiečių žurnalistai gavo virtualią prieigą prie duomenų iš bendrovės „Mossack Fonsecca“. Tarp jų buvo ir svarbių dokumentų, atskleidžiančių tikruosius ofšorinių kompanijų savininkus, mokesčių slėpimo schemas ir panašius dalykus.
Informatorius parašė vokiečiui žinutę, kurioje prisistatė netikru vardu ir pavarde – Johnas Doe. „Ar domina slapti duomenys?“ – tą kartą paklausė anonimas.
Laikraštis „Süddeutsche Zeitung“ pasidalino šia medžiaga su Vašingtone įsikūrusiu Tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos konsorciumu (ICIJ).
Taip „Panama Papers“ virto didžiausiu visų laikų dokumentų nutekinimu, kuriame dalyvavo apie 100 žiniasklaidos organizacijų iš 83 pasaulio šalių.
Šaltinis teigė, kad kelių įtakingų redakcijų vadovai atsisakė viešinti medžiagą, nes jiems tai nepasirodė įdomu.
Dokumentai nesudomino net „WikiLeaks“ komandos, kuris išgarsėjo per panašius dokumentų nutekinimus.
Kritikavo informatorių persekiojimą
Anonimas tikino, kad nusprendė veikti ir paviešinti dokumentus, kai suprato neteisėtos veiklos mastą. Tačiau jis vis dar atsisako duoti prieigą prie dokumentų vyriausybėms ir teisėsaugos institucijoms.
„Vis dėl to, aš esu pasirengęs bendradarbiauti su teisėsauga kaip tik galėdamas“, – sakė informatorius.
Dokumentus paviešinęs anonimas per interviu smarkiai kritikavo teisininkus, nes esą būtent šios profesijos atstovai padėjo ir iki šiol padeda registruoti šešėlines įmones, slėpti mokesčius, dangstyti stambius nusikaltimus.
Jis taip pat griežtai sukritikavo vyriausybes, kurios šiurkščiai elgiasi su panašiais informatoriais.
„Panama Papers“ šaltinis išskyrė amerikietį Edwardą Snowdeną, kuris 2013 metais atskleidė, kaip JAV žvalgyba seka savo sąjungininkus. Po to jis pasijuto nesaugiai, pabėgo iš JAV ir šiuo metu slepiasi Rusijoje.
„Už pranešimus apie NSA veiklą jis nusipelno didvyrio vardo, o ne išvijimo iš šalies“, – sakė informatorius.
„Panama Papers“ skandalo šaltinis sakė, kad yra nusiteikęs optimistiškai. Jis svarstė, kad pigios skaitmeninės duomenų bazės ir interneto ryšys peržengė valstybių sienas, todėl tai veda prie skaitmeninės revoliucijos, kuri privers valstybes keistis.
„Gal ji jau prasidėjo“, – svarstė „Panama Papers“ informatorius.