Baku šį procesą vadina „Didžiuoju sugrįžimu“.
Beveik 60 žmonių grįžo į teritorijas, iš kurių pabėgo 1993 metais, kai etniniai armėnų separatistai atsiskyrė nuo Baku. Šis separatistų žingsnis išprovokavo konfliktą, nusinešusį apie 30 tūkst. gyvybių.
Tuo laikotarpiu pabėgo šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių.
„58 žmonės sugrįžo į Zangelano rajoną“, kurio kontrolę Baku susigrąžino 2020 metų spalį, žurnalistams sakė prezidento specialusis atstovas regione Vahidas Hajiyevas.
1993 metais iš Zangelano pabėgo visi ten gyvenę etniniai azerbaidžaniečiai – daugiau kaip 30 tūkst. žmonių.
„Šiuo etapu per ateinančias penkias dienas 41 šeima grįš į naujai pastatytą gyvenvietę (Zangelane)", – sakė prezidento Ilhamo Aliyevo atstovas.
Tai yra pirmasis žingsnis įgyvendinant Baku ambicingą planą sugrąžinti į Kalnų Karabachą ten gyvenusius azerbaidžaniečius.
Naftos turtinga šalis pažadėjo regiono atstatymui skirti milijardus už parduodamą naftą gaunamų dolerių.
Praėjusių metų biudžete ji numatė skirti 1,3 mlrd. dolerių infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, naujiems regiono keliams, tiltams ir oro uostams.
Tačiau didelio masto pabėgėlių sugrįžimas išlieka tolima perspektyva, turint galvoje nuniokojimo mastą ir minų pavojų.
Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kariavo du kartus – praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir 2020 metais.
2020 metų rudenį šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių trapioms paliauboms prižiūrėti.
Europos Sąjunga šiuo metu vadovauja Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesui, apimančiam taikos derybas, sienų delimitaciją ir transporto jungčių atblokavimą.
