Beveik neabejojama, kad šis prašymas bus atmestas.
Tačiau aukų artimieji nuogąstauja, kad A.B.Breivikas pasinaudos prašymo svarstymu teisme kaip tribūna savo politinėms pažiūroms skleisti, ir ragina nesuteikti jam dėmesio, kurio jis siekia.
Pietinio Telemarko regiono apygardos teismas A.B.Breiviko prašymą dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą saugumo sumetimais svarstys Šieno kalėjimo, kur jis kali, sporto salėje.
2012 metais A.B.Breivikui, nužudžiusiam 77 žmones, teismas skyrė 21 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmė gali būti pratęsta, jeigu jis bus laikomas tebekeliančiu pavojų visuomenei.
Tuo metu tai buvo griežčiausia Norvegijos įstatymų numatyta bausmė. Vėliau įstatymai buvo pakeisti, kad būtų galima skirti ilgesnes laisvės atėmimo bausmes.
Po dešimties metų kalėjime A.B.Breivikas įgijo teisę pirmą kartą pateikti prašymą dėl lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą.
2011 metų liepos 22-ąją A.B.Breivikas, kuriam dabar 42-eji, iš viso nužudė 77 žmones.
Pirmiausiai jis detonavo sprogmenų prikrautą mikroautobusą prie vyriausybės pastato Osle. Po sprogdinimo, pražudžiusio aštuonis žmones, A.B.Breivikas nuvyko į Utiojos salą, kur Darbo partijos jaunimo lygos vasaros stovykloje nušovė dar 69 žmones.
Jis sakė savo aukas nužudęs todėl, kad jos skatino daugiakultūriškumą.
Jokios atgailos
Tai buvo daugiausiai gyvybių nusinešusios atakos Norvegijoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Beveik neabejojama, kad teismas atmes A.B.Breiviko prašymą anksčiau laiko paleisti jį į laisvę.
„Norvegijoje, kaip bet kurioje kitoje teisinėje valstybėje, nuteistasis turi teisę prašyti lygtinai atleisti jį nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, ir A.B.Breivikas nusprendė pasinaudoti šia teise“, – naujienų agentūrai AFP sakė jo advokatas Oysteinas Storrvikas.
Teismuose ir visuose ankstesniuose savo komentaruose A.B.Breivikas tvirtino atsiribojęs nuo smurto.
Tačiau Oslo universiteto Ekstremizmo tyrimų centro (C-REX) vadovas Tore Bjorgo sakė: „Ideologiniu požiūriu jis netapo mažesniu ekstremistu.“
„Dabar jis pateikia save kaip nacionalsocialistą ir nors sako, kad bent jau jam ginkluota kova yra praeities etapas, jis niekaip neatsiribojo nuo masinių žudynių, kurias surengė ir kurias laiko absoliučiai legitimiomis“, – kalbėjo ekspertas.
2016 metais A.B.Breivikas savo skunde teismui dėl kalėjime jam taikomos izoliacijos prilygino save Nelsonui Mandelai, tvirtindamas, kad šis nuo ginkluoto konflikto perėjo prie politinės kovos.
Tačiau šis ekstremistas, daugumą savo aukų nužudęs šūviu į galvą, niekada neparodė jokių atgailavimo ženklų.
Kaskart pasirodęs teisme jis skleisdavo propagandą, išdėstytą 1,5 tūkst. puslapių manifeste, kurį jis paskelbė prieš žudynes. Posėdžių metu A.B.Breivikas taip pat rodydavo nacių pasisveikinimo gestą ir dėstydavo ekstremistine ideologija persmelktus monologus.
„Didžiulė našta“ šeimoms
Aukų artimiesiems kiekvienas teismo posėdis ir jų metu A.B.Breiviko rengiami pasirodymai tapdavo sunkiu išmėginimu.
Prieš naujausią svarstymą, kuris turėtų trukti tris dienas ir bus tiesiogiai transliuojamas, aukų šeimų paramos grupė pareiškė norinti „paskatinti skirti kiek įmanoma mažiau dėmesio teroristui ir jo žiniai“.
„Bet koks šios bylos ir ypač teroristo paminėjimas yra didžiulė našta išgyvenusiems žmonėms, tėvams ir visiems, kuriuos paveikė teroristinės atakos Norvegijoje“, – nurodė grupė.
2011-ųjų žudynės paskatino kitas atakas, tarp jų 2019 metų kovą Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mieste įvykdytus išpuolius, kai dviejose mečetėse šaudęs baltųjų viršenybės šalininku pasiskelbęs vyras nužudė 51 žmogų ir sužeidė dar 40.
Norvegijoje faktiškai nekeliamas klausimas dėl A.B.Breiviko teisės vos po dešimties metų nelaisvės pateikti prašymą anksčiau laiko paleisti jį į laisvę, nes beveik neabejojama, kad jis bus atmestas.
Daugiau nerimaujama dėl dėmesio, kurio ekstremistas sulauks prašymo svarstymo metu.
„Manau, absurdiška, kad jis sulauks tiek daug dėmesio, prašydamas paleisti jį į laisvę vos po dešimties kalėjime praleistų metų“, – norvegų transliuotojui NRK sakė paramos grupės vadovė Lisbeth Kristine Royneland, per ataką Utiojoje netekusi 18-metės dukros.
Nepaisant išskirtinio A.B.Breiviko nusikaltimų pobūdžio, Norvegija pabrėžia, kad traktuoja jį kaip bet kurį kitą kalinį.
2016 metais A.B.Breivikas, kalėjime turintis tris kameras, televizorių, DVD grotuvą, žaidimų konsolę ir rašomąją mašinėlę, pasiekė, kad Norvegijos valstybė būtų teismo pripažinta kalta dėl „nežmoniško“ ir „orumą žeminančio elgesio“ su juo, nes jis laikomas atskirai nuo kitų kalinių.
Apeliacinis teismas šią nutartį panaikino.
„Teismo procesai ir tai, kaip jie vyko, tam tikra prasme yra teisinės valstybės pergalė prieš teroristą Breiviką“, siekusį ją sugriauti, sakė C-REX vadovas T.Bjorgo.
