JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2020 metų sausio 3 dieną sukrėtė visą regioną sankcionavęs Q.Soleimani ir irakiečių leitenanto nužudymą, įsiutindamas šiitišką respubliką ir jos sąjungininkus.
D.Trumpas pareiškė, kad ši drono ataka buvo atsakas į virtinę iki šiol nesiliaujančių atakų prieš JAV interesus Irake. Po kelių savaičių Baltuosius rūmus paliksiantis prezidentas sakė, kad buvo perspėjęs, jog, jeigu bus daugiau atakų, „atsakingu aš laikysiu Iraną“.
Karo nuniokotas Irakas iki šiol mėtosi tarp Jungtinių Valstijų ir kaimyninio Irano, aršaus Vašingtono priešininko, kurio įtaka Irake labai išaugo po to, kai per JAV vadovaujamą invaziją 2003 metais buvo nuverstas Saddamas Husseinas.
Gegužę vadovavimą Irako vyriausybei perėmęs ministras pirmininkas Mustafa al Kadhemi neseniai sulaukė grasinimų iš proiranietiškų sukarintų grupių, Vašingtono kaltinamų dėl rengiamų raketų atakų.
Remiantis saugumo šaltiniais, įtampa pavojingai išaugo po to, kai buvo suimtas dar vieną išpuolį prieš JAV ambasadą planavęs vyras. Jis priklausė sukarintai grupei „Asaib Ahl al Haq“ (AAH), vienai iš Irako sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ frakcijų.
Po šio suėmimo AAH kovotojai pabiro į Bagdado gatves, grasindami patys susidoroti su M.Kadhemi, jei nebus paliestas jų ginklo brolis.
„Mes perspėjame M.Kadhemi, kad jeigu jis neatsitrauks, jis bus nubaustas“, – kaukėtas ginkluotas kovotojas sakė viename iš internete išplatintų vaizdo įrašų.
Kita grupė pagrasino „nupjauti ausis tam išdavikui“.
„Viskas arba nieko“
Proiranietiškos pajėgos kaltina M.Kadhemi, kuris taip pat yra Irako žvalgybos vadas, bendrininkavus organizuojant Irano Revoliucinės gvardijos elitinių Kudso (Jeruzalės) pajėgų vado Q.Soleimani ir „Hashed al Shaabi“ lyderio pavaduotojo Abu Mahdi al Muhandiso nužudymą.
Kita radikali „Hashed al Shaabi“ sukarintų pajėgų grupė „Kataeb Hezbollah“ dar labiau padidino spaudimą, jos atstovui paraginus „klastingąjį M.Kadhemi nebandyti pasipriešinimo kantrybės“.
Tuo metu Irako ministras pirmininkas paragino laikytis rimties, tačiau perspėjo, kad „mes esame pasirengę lemiamai konfrontacijai, jeigu bus būtina“.
Šis žodžių karas dar labiau įkaitino padėtį politiškai nestabilioje šalyje, po daugybės karo ir neramumų metų dabar kovojančioje su COVID-19 pandemija ir patiriančioje ekonominį nuosmukį dėl pasaulyje sumažėjusios naftos paklausos.
„Jeigu įvyks eskalacija, vyriausybei tai reikš viską arba nieko“, – sakė JAV analitinio centro „The Century Foundation“ atstovas Sajadas Jiyadas.
„Tikimybė, kad M.Kadhemi vyriausybė žlugs, yra gana didelė“, – kalbėjo analitikas. Pasak jo, proiranietiškos grupės „turi politinių sąjungininkų, galinčių jį nuversti“.
Susidarius tokiai padėčiai, Irako vyriausybė neišdrįsta laikyti „Hashed al Shaabi“ kovotojų nelaisvėje. Be to, oficialiai šis judėjimas priklauso Irako saugumo aparatui.
Šaltiniai saugume naujienų agentūrai AFP sakė, kad Irako žvalgybos tarnyba perduos AAH kovotoją atskirai „Hashed al Shaabi“ saugumo valdybai.
Kompromisai rodo, kad M.Kadhemi nėra linkęs eiti į konfrontaciją su ginkluotomis grupėmis.
Tai primena panašų birželio mėnesio įvykį, kai prie valdžios vairo stojus M.Kadhemi elitinės saugumo pajėgos dėl tų pačių kaltinimų suėmė 14 grupės „Kataeb Hezbollah“ narių, o vėliau juos taip pat perdavė „Hashed“.
Trylika iš jų po kelių valandų išėjo į laivę, keturioliktas – truputį vėliau.
Tokie kompromisai rodo, kad M.Kadhemi nėra linkęs eiti į konfrontaciją su ginkluotomis grupėmis, sakė S.Jiyadas.
„Žmonėms nusibodo žiūrėti, kaip paminami įstatymai“, – sakė vienas politikas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Tačiau ginkluotosios pajėgos bijo imtis iniciatyvos, nes nejaučia politinių lyderių palaikymo“, – kalbėjo jis.
„Dar kartą pagalvokite“
Neturėdama pakankamos politinės ir karinės galios šiems nesutarimams užbaigti Irako vyriausybė renkasi dialogą.
Praėjusią savaitę ministro pirmininko tarpininkas santykiuose su Iranu Abu Jihadas al Hashemi vyko į Teheraną, AFP sakė vienas aukšto rango pareigūnas.
Manoma, kad jis bandė įtikinti Teheraną sulaikyti jo sąjungininkus Irake nuo tolesnių atakų prieš JAV ir kitų šalių diplomatinius ar karinius objektus, sakė S.Jiyadas.
Taip norima išsaugoti sąlyginę ramybę, trunkančią nuo spalio mėnesio, kai radikaliosios grupės sutiko neribotam laikui nutraukti atakas po metus trukusio gana dažno apšaudymo raketomis ir pakelės bombų sprogdinimų. Tačiau išpuoliai po truputį atsinaujina.
Net per vadinamąsias „paliaubas“ nenustatyti žvalgybiniai bepiločiai lėktuvai po kelis kartus per savaitę praskrisdavo virš JAV ambasados ir šalia esančio karinio komplekso, kuriame dislokuoti tarptautinių pajėgų kariai, sakė aukšto rango JAV pareigūnas naujienų agentūrai AFP.
JAV ambasada dar pernai išsiuntė ne pagrindinius diplomatinės atstovybės darbuotojus, o prieš kelias savaites dar labiau sumažino ambasados personalo skaičių. Pasak vieno aukšto rango Irako pareigūno, šių veiksmų buvo laikinai imtasi dėl „saugumo sąlygų“.
Tai taip pat gali pranašauti naujus JAV karinius veiksmus, AFP neseniai sakė Irako ir Vakarų pareigūnai.
„JAV reikėtų išsiųsti savo darbuotojus prieš imantis veiksmų, kad jie nenukentėtų per galimą atsaką“, – sakė vienas Vakarų diplomatas.
Tai reiškia, kad augant įtampai pačiame Irake irakiečiai dar su nerimu dairosi į Vašingtoną, likus kelioms savaitėms iki D.Trumpas perduos valdžią išrinktajam prezidentui Joe Bidenui.
D.Trumpas neseniai socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad JAV girdėjo „kalbų apie naujus išpuolius prieš amerikiečius Irake“, ir perspėjo: „Jeigu žus [nors] vienas amerikietis, atsakingu už tai laikysiu Iraną. Dar kartą pagalvokite.“
