Dėl šio reido Vašingtono ir Islamabado santykiai tebėra pablogėję. Pietų Azijos šalyje tvyrančias antiamerikietiškas nuotaikas ir pyktį dėl suverenumo pažeidimo geriausiai apibūdina socialiniame tinkle „Twitter“ populiari antraštė: „Gegužės 2-oji – Juodoji diena“.
Pakistano vyriausybė iš pradžių sveikino reidą, per kurį O.bin Ladenas buvo nukautas savo trijų aukštų name, tačiau šis požiūris pasikeitė per kelias valandas, kai tapo aišku, jog Pakistano armija nuo šios operacijos buvo atribota. Bet kokios diskusijos, kaip O.bin Ladenas sugebėjo išlikti nesurastas Pakistane, buvo paskandintos pyktyje dėl operacijos, kurią armija vaizdavo kaip sąjungininko išdavikišką veiksmą.
Faktas, kad O.bin Ladenas gyveno su savo šeima netoli prestižinės Pakistano karo akademijos, o ne kokiame nors urve kalnuose, kaip daugelis spėliojo, Vakarų šalyse daugelį nustebino. Pakistano armija jau anksčiau buvo kaltinama dvigubu žaidimu kampanijoje prieš kovotojus – tuo pačius teikdama pagalbą kovoje su „al Qaeda“, tačiau laikydama Afganistano Talibaną savo strateginiu sąjungininku.
Praėjus savaitei po reido, JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad O.bin Ladenas turėjo „palaikymo tinklą“ Pakistane ir kad ši šalis turi ištirti, kaip jam pavyko ilgai likti nesučiuptam.
Pakistanas atsakė pareiškimu, kad sudaryta komisija O.bin Ladeno buvimui jo teritorijoje ištirti, taip pat išsiaiškinti JAV specialiųjų pajėgų reido aplinkybes.
Pradėjusios darbą komisijos vadovas tuojau pareiškė esantis tikras, kad šalies saugumo pajėgos nedangstė O.bin Ladeno. Vėlesni pareiškimai taip pat leido manyti, kad ši komisija labiau stengsis išplauti Pakistano mundurą, o ne atlikti išsamų tyrimą.
Praeitą savaitę šios komisijos atstovas atsargos pulkininkas Mohammadas Irfanas Naziri nurodė, kad tyrimo išvados jau parengtos, tačiau jos negali būti skelbiamos viešai.
„Esame nusivylę, – vienas JAV pareigūnas sakė apie šį tyrimą. – Jie pažadėjo tai atlikti, tačiau dar to nepadarė.“
B.Obamos administracija laikosi oficialios pozicijos, kad kol kas nepaaiškėjo jokių įrodymų, jog O.bin Ladenas turėjo aukšto lygio palaikymą Pakistane.
Tuo tarpu įtakinga Pakistano tarpžinybinės žvalgybos agentūra (ISI) pareiškė, kad O.bin Ladeno ilgas ir patogus gyvenimas šalyje buvo „žvalgybos nesėkmė“.
Tačiau įtarimai padidėjo, kai neseniai policija paskelbė duomenų apie vienos iš O. bin Ladeno žmonų duotus parodymus, jog „al Qaeda“ vadovas per savo slapstymosi laikotarpį gyveno penkiuose namuose ir susilaukė keturių vaikų, iš kurių du gimė Pakistano valstybinėse ligoninėse.
„Man tiesiog atrodo, kad minčiai, jog jis gyvento tokioje vietoje kaip Abotabadas be ISI žinios, stinga patikimumo, – sakė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio Bradfordo universiteto Pakistano saugumo tyrimų skyriaus direktorius Shawnas Gregory. – Absurdiška (manyti), kad jis nebuvo saugomas.“
Nuo pat JAV komandosų reido Pakistanas stengėsi, kad vienas iš nemaloniausių incidentų per šalies istoriją kuo greičiau taptų praeitimi.
Trijų aukštų vila Abotabade, kurioje O.bin Ladenas gyveno šešerius metus, buvo nugriauta buldozeriais per netikėtą naktinę operaciją.
Tuo tarpu praeitą savaitę „al Qaeda“ vado trys žmonos ir 11 vaikų bei anūkų buvo deportuoti į Saudo Arabiją. Mažai tikėtina, kad jų istorija bus greitai atskleista.
Palyginti turtingame ir gerai sutvarkytame mieste, įgijusiame prastą šlovę dėl jame ilgai gyvenusio O.bin Ladeno, sunku rasti žmonių, pasiruošusių pasakyti, kad jie palaiko amerikiečių operaciją. Daugelis netgi netiki, kad O.bin Ladenas gyveno tame name, palaikydami įvairias sąmokslo teorijas, populiarias šalyje, kurios vadovai dažnai nuslepia tiesą.
Umairas Ishaqas, auginantis daržoves netoli ištuštėjusio sklypo, neslėpė pykčio dėl Amerikos reido.
„Eikite į tą sklypą – ten tebetvyro nužudytųjų kvapas“, – sakė jis, turėdamas omenyje musulmonų įsitikinimą, kad žuvę kaip tikėjimo kankiniai mirdami paskleidžia saldų kvapą.
„Jie buvo nekalti kankiniai“, – pridūrė vyras.
Iš O.bin Ladeno buvusios vilos vietos didžioji dalis griuvėsių jau išvežta, o šiame sklype vietos vaikai žaidžia kriketą. Ūkininkai kasdien jį kerta, eidami į savo laukus, o pastaruoju metu vyresni berniukai daužė gelžbetonio nuolaužas, tikėdami ištraukti armatūros strypus ir parduoti juos į metalo laužą.
Po operacijos, kurią įvykdė sraigtasparniu atskridę komandosai, Pakistano generolai reagavo išvarydami JAV specialiųjų pajėgų instruktorius, dirbusius šalies teritorijoje netoli sienos su Afganistanu, taip pat nutraukdami bendradarbiavimą su JAV Centrine žvalgybos valdyba (CŽV) ir suvaržydami užsienio diplomatų bei pagalbos darbuotojų judėjimą.
Pareigūnai suėmė pakistanietį gydytoją, kuris padėjo amerikiečiams susekti O.bin Ladeną. Gydytojas tebelaikomas arešte; jam gali būti pateikti kaltinimai dėl valstybės išdavystės.
Pakistanas iki šiol nepranešė, ar buvo suimta žmonių, siejamų su O.bin Ladeno slapstymusi.
Abiejų šalių santykiai praktiškai nebuvo pagerėję, kai pernai lapkritį per JAV aviacijos reidus netoli sienos su Afganistanu buvo netyčia nukauti 24 Pakistano kariai.
Po šio incidento Pakistanas iškart užblokavo per savo teritoriją einančius Afganistane dislokuotų JAV ir NATO pajėgų aprūpinimo kelius. Jie tebėra uždaryti, nors JAV mėgino sudaryti naują susitarimą su Islamabadu.
Netgi prieš reidą Pakistane tvyrojo tokios stiprios antiamerikietiškos nuotaikos, kad daugelis visuomenės sluoksnių girdavo bet kokias priešiškumo Vašingtonui apraiškas. O.bin Ladenas nebuvo išimtis – nors jo sekėjai įvykdė daug kruvinų išpuolių šioje šalyje.
„OBL didelės visuomenės dalies buvo laikomas didvyriu, o jo mirtis išprovokavo didelę užuojautą, – sakė neramaus šiaurės rytinio regiono įstatymų leidėjas Aftabas Khanas Sherpao, į kurio gyvybę triskart kėsinosi islamistai mirtininkai sprogdintojai. – Niekas nesugebėjo sukontroliuoti ir suvaldyti jo šalininkų.“
Nepaisant abejonių dėl Pakistano įsipareigojimų talkinti įgyvendinant JAV uždavinius Afganistane ir spėlionių, kodėl O.bin Ladenas taip ilgai sugebėjo likti nesučiuptas, B.Obamos administracija mano praktiškai neturinti kitos išeities, tik išlikti Islamabado sąjungininke. Pakistanas turi branduolinių ginklų ir dar daugelį metų liks svarbia šalimi kovoje su „al Qaeda“.
Daugelis įsitikinę, kad Islamabado bendradarbiavimas yra gyvybiškai svarbus, siekiant tvarios taikos Afganistane, kuri leistų Jungtinėms Valstijoms pagaliau išvesti savo karius iš šios šalies.
