Ukrainos žvalgyba įspėjo Moldovą – Rusija artimiausiu metu nori įvykdyti valstybės perversmą

Rusijos kariuomenė jau pradėjo „didelį puolimą“, tačiau turi „didelių problemų“, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Jie turi didelių problemų dėl didelio puolimo. Jie jau pradėjo puolimą, tik nesako, kad jį pradėjo, o mūsų kariai labai stipriai jį atremia. Tas puolimas, kurį jie planavo, jau vyksta“, – cituojamas jis UNIAN.

Šeštadienį vėlai vakare rusai smogė Charkivui.

„Telegram“ tinkle paskelbta, kad mieste užfiksuotas sprogimas. Paskelbtas oro pavojus.

Moldova šiuo metu stiprina savo saugumo bloką, siekdama pasipriešinti Rusijos planams šalyje įvykdyti valstybės perversmą. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas tai pasakė per televizijos maratoną, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Pasak O.Danilovo, Ukrainos žvalgyba įspėjo Moldovą, kad Rusija artimiausiu metu nori įvykdyti valstybės perversmą. 

„Rusija tikrai nori, kad viskas ten vėl užsiliepsnotų. Tai daroma su Rusijos pagalba. Taigi, ten būtų įtampos taškas, į kurį turėtume atkreipti didžiausią dėmesį“, – sakė jis.

O.Danilovas užsiminė, kad Kremlius į bandymą įvykdyti perversmą Moldovoje gali įtraukti čečėnų kovotojus, kurie praėjusių metų vasarį buvo nusiųsti į Ukrainą su užduotimi likviduoti šalies vadovybę.

Pasak jo, tie patys čečėnai dabar yra Turkijoje ir ten dirba „gelbėtojais“. 

Dnipro ir Zaporižio regionai šeštadienio vakarą atakuoti dronais.

Nuo 19.17 val. regionuose paskelbtas oro pavojus.

Kaip skelbia pravda.ua, Zaporižios regione suveikė oro gynybos sistemos ir buvo numuštas dronas.

Prokremliški kariniai tinklaraštininkai ir kai kurios ukrainiečių žiniasklaidos priemonės vėlai penktadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota esą jūrinio drono ataka prieš strateginį geležinkelio tiltą Odesos srityje.

Prastos kokybės įraše matyti vandens paviršiumi sparčiai judantis objektas, kuris priartėja prie tilto Zatokoje, už maždaug 50 kilometrų į pietvakarius nuo Odesos esančioje gyvenvietėje, ir sprogsta, sukeldamas galingą sprogimą.

Vaizdo įrašo autentiškumo nebuvo galima patikrinti. 

Ukrainos karinės pajėgos atakos nekomentavo, o Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas nepatvirtino drono atakos, kai šeštadienį kalbėjo per televiziją.

Ši ataka, jei ji bus patvirtinta, bus pirmas kartas, kai Rusija šiame konflikte panaudojo jūrinį droną koviniais tikslais.

Konfliktą per Rusijos valstybinę televiziją dažnai komentuojantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Igoris Korotčenka šeštadienį sakė, jog reikia, kad tokie dronai neštų galingesnius sprogmenis, kad galėtų padaryti didesnę žalą.

Tiltas, į kurį esą buvo taikytasi, yra dalis geležinkelio jungties su Rumunija, per kurią tiekiami Vakarų siunčiami ginklai.

Rusijos okupantai stiprina kariuomenės grupes Lymano ir Bachmuto kryptimis.

„Per dieną priešas surengė 7 raketinius ir 23 oro smūgius. Jis įvykdė daugiau kaip 15 atakų iš daugkartinio paleidimo raketinių sistemų“, – rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime nuo 18 val.

Pažymima, kad Rusijos Federacijos smūgių civiliniams objektams grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje.

„Nepaisant didelių nuostolių priešas neatsisako savo ketinimų pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines sienas. Ir toliau pagrindines pastangas telkia puolamosioms operacijoms vykdyti Kupjansko, Limansko, Bachmuto, Avdejevsko ir Novopavlovsko kryptimis. Stiprina savo karių grupę Limansko ir Bachmuto kryptimis. Aktyviai naudoja aviaciją“, – rašoma pranešime.

Netoli Bachmuto Ukrainos pasieniečiai numušė Rusijos kovinį lėktuvą. Greičiausiai tai buvo atakos lėktuvas Su-25.

Pasak Valstybės sienos apsaugos tarnybos spaudos tarnybos, greičiausiai kartu su atakos lėktuvu buvo likviduotas ir pilotas.

„Oro taikinį, tikriausiai atakos lėktuvą Su-25, sunaikino pasienio padalinio MANPADS įgula. Lėktuvas sudužo, mūsų gynėjai piloto katapultavimosi nematė“, – pažymėjo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Rusija nusausina Kachovkos rezervuarą, užtikrinantį, kad elektra ir vandeniu būtų aprūpinama pietinė Ukrainos dalis. Taip keliamas pavojus žemės ūkio gamybai ir didžiausios Europoje atominės elektrinės saugumui.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Scanpix“/AFP nuotr./Kachovkos hidroelektrinės užtvanka

Rusija yra pasirengusi deryboms su Ukraina, bet be išankstinių sąlygų, pranešė valstybinė žiniasklaida, remdamasi Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Sergejumi Veršininu.

Interviu televizijai „Zvezda“ S.Veršininas sakė:

„Bet kokie karo veiksmai baigiasi derybomis, ir, žinoma, kaip sakėme anksčiau, mes būsime pasirengę tokioms deryboms, bet tik tuo atveju, jei tai bus derybos be išankstinių sąlygų, derybos, kurios būtų pagrįstos esama realybe“.

Jis pridūrė, kad sprendimą dėl derybų su Rusija turėtų priimti ne Ukraina, o JAV ir ES. Jis sakė:

„Sprendimai priimami ne Kyjive, o kitose sostinėse, pirmiausia Vašingtone ir Briuselyje. Taigi, užklausos turėtų būti siunčiamos ten.“

Maskva ne kartą tvirtino, kad yra pasirengusi derėtis su visomis karo Ukrainoje šalimis, tačiau Kyjivas ir jo sąjungininkai atsisakė dalyvauti derybose.

Kremlius yra sakęs, kad kovos tol, kol bus pasiekti visi jo tikslai, o Ukraina teigė, kad nesiliaus, kol kiekvienas Rusijos karys nebus išvarytas iš visos jos teritorijos.

Rusija neturi išteklių pradėti plataus masto puolimą iki vasario 24 d., kai bus minimos visos invazijos metinės, sako Centrinės žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas, kurį cituoja leidinys „Kyiv Post“.

A.Černiakas sakė, kad artimiausiomis savaitėmis Rusija planuoja suintensyvinti savo veiksmus Rytų Ukrainoje, pažymėdamas, kad dabar ji „bando rasti silpnų mūsų gynybos vietų“.

„Tačiau, mūsų duomenimis, Rusijos vadovybė neturi pakankamai išteklių plataus masto puolamiesiems veiksmams.

Pagrindinis Rusijos karių tikslas tebėra pasiekti bent tam tikrą taktinę sėkmę Ukrainos rytuose.

Rusija susiduria su tiksliųjų ginklų trūkumu, ir, nepaisant to, ji ir toliau taikys raketinį terorą prieš civilius gyventojus Ukrainoje. rusai jau panaudojo daugiau kaip 80 proc. didelio tikslumo raketų.

Jie bando atnaujinti jų gamybą, tačiau kol kas jiems nepavyko“, – sako jis.

„Wagner“ samdinių grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad Rusijai gali prireikti dvejų metų, kad visiškai kontroliuotų Donecko ir Luhansko regionus Rytų Ukrainoje – du regionus, kurių užėmimą Maskva nurodė kaip pagrindinį karo tikslą.

Tai jis sakė penktadienį paskelbtame vaizdo įraše su Rusijos kariniu tinklaraštininku Semionu Pegovu, apie kurį praneša „Reuters“.

Rusijos sporto ministras šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos raginimas uždrausti Rusijos sportininkams dalyvauti 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kuriam pritarė kelios šalys, yra „nepriimtinas“.

„Bandymas diktuoti sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose sąlygas yra visiškai nepriimtinas“, – Rusijos valstybinės naujienų agentūros citavo sporto ministrą Olegą Matyciną.

„Matome akivaizdų norą sugriauti tarptautinio sporto ir tarptautinio olimpinio judėjimo vienybę“, – pridūrė jis. 

Ukraina įnirtingai reagavo į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) praėjusio mėnesio pranešimą, kad jis svarsto galimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus žaidynėse su neutralia vėliava.

TOK prezidentas Thomas Bachas pareiškė Ukrainai, kad jos raginimai boikotuoti 2024-ųjų Paryžiaus žaidynes dėl galimo rusų sportininkų dalyvavimo prieštarauja olimpiniams principams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pakartojo savo raginimus, sakydamas, kad „vien teroristinės valstybės atstovų buvimas yra smurto ir neteisėtumo apraiška“.

„Geriau būtų organizuoti sportą šalių viduje ir daryti viską, kad sportas taptų taikos ambasadoriumi ir nutiestų tiltus tarp tautų“, – šeštadienį atsakė O.Matycinas,

Šiaurės ir kai kurios Rytų Europos šalys nurodė, kad prisijungtų prie boikoto.

„Wagner“ samdinių grupės vadovas Jevgenijus Prigožinas sakė, kad Rusijos pajėgos, norėdamos tęsti kampaniją, turi užimti Ukrainos tvirtovę Bachmutą, tačiau pripažino, kad Ukrainos kariai įnirtingai priešinasi.

Rusijos pajėgos bando apsupti ir užimti Bachmutą – miestą rytiniame Donbaso regione, kuris tapo Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai ir Maskvos siekio susigrąžinti mūšio aktyvumą židiniu.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

„Reuters“ ir AP naujienų agentūros skelbia, kad J.Prigožinas sako, jog Maskva turi nustatyti aiškius savo kampanijos tikslus – tvirtai įsitvirtinti Rytų Ukrainoje arba veržtis į priekį ir užimti didesnę šalies dalį.

„Bachmutas reikalingas tam, kad mūsų kariai galėtų patogiai veikti. Kodėl jis vadinamas mėsmale? Todėl, kad Ukrainos kariuomenė siunčia vis daugiau ir daugiau dalinių.

Tikriausiai dar per anksti sakyti, kad esame arti. Ukrainos kariai yra gerai apmokyti. Mums sekasi labai gerai tvarkytis. Pirmiausia turime tyliai užimti [Bachmutą], o tada galėsime garsiai ir aiškiai pasakyti, kad jį užėmėme“, – cituojamas J.Prigožinas.

Per karą su Ukraina Rusija neteko maždaug pusės visų savo tankų, dėl to smarkiai suprastėjo šalies agresorės techniniai pajėgumai.

Tai pareiškė JAV gynybos sekretoriaus padėjėja Celeste Wallander.

Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas, kuris ankstyvuoju konflikto etapu vadovavo šalies derybų grupei, sakė, kad „apie derybas negali būti nė kalbos“.

M.Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Maskva atsisako pasitraukti iš okupuotų Ukrainos teritorijų ir pripažinti „nusikaltimus“.

Labiausiai tikėtina naujo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo kryptis – Melitopolis Zaporižios regione.

Pasak „The New York Times“ , Ukraina turi ribotas galimybes žengti į priekį Donbase, kur Rusija nuo 2014 m. yra įtvirtinusi pozicijas ir nutiesusi tiekimo linijas. Kad galėtų kur nors pasistūmėti, Ukrainos kariuomenei reikia stabdyti okupantų puolimą ir taupyti karius bei techniką. 

Šiuo atžvilgiu analitikai mano, kad perspektyviausia Ukrainos kontrpuolimo kryptis yra pietuose. Ten didelė dalis okupuotų teritorijų yra HIMARS raketų veikimo zonoje, todėl okupantai perkėlė savo amunicijos sandėlius, vadavietes ir kitus svarbius tiekimus toliau nuo fronto linijos.

Naujausiame Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos žvalgybos pranešime teigiama, kad „pagrindinis veiksnys“, lėmęs tariamą Rusijos samdinių grupės „Wagner“ kalinių verbavimo nutraukimą, greičiausiai yra vis didėjanti tiesioginė konkurencija tarp Rusijos gynybos ministerijos ir „Wagner“.

Ketvirtadienį „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad grupė „visiškai nutraukė“ kalinių verbavimą kovai Ukrainoje.

Praėjusią vasarą „Wagner“ pradėjo verbuoti kalinius, siūlydama nuteistiesiems malonę, jei jie išbus šešis mėnesius Ukrainoje.

„Wagner“ nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų papildė jos gretas, tačiau lapkričio mėnesį paskelbti Rusijos bausmių vykdymo tarnybos duomenys rodo, kad nuo rugpjūčio iki lapkričio šalies kalinių skaičius sumažėjo daugiau kaip 20 000, o tai yra didžiausias sumažėjimas per daugiau kaip dešimtmetį.

„Tikėtina, kad žinios apie žiaurią „Wagner“ tarnybos Ukrainoje realybę pasiekė kalinius ir sumažino savanorių skaičių. Tačiau pagrindinis veiksnys, lėmęs programos nutraukimą, greičiausiai yra vis labiau stiprėjanti tiesioginė konkurencija tarp Rusijos gynybos ministerijos ir „Wagner“, - sakoma paskelbtame pranešime.

Tikėtina, kad pavasarį Rusija planuoja pradėti puolimą prieš Ukrainos teritorijas. O žiemą ji ėmėsi taktikos išsekinti ukrainiečius ir atkurti savo pajėgas bei persiginkluoti. Apie tai per spaudos konferenciją Vašingtone pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby, praneša „Ukrinform“ .

Jis pabrėžė, kad Donbase, ypač Bachmuto apylinkėse, vyksta įnirtingos kovos. J.Kirby priminė, kad V.Putinas nori apsunkinti ukrainiečių gyvenimą apšaudydamas Ukrainos infrastruktūrą.

Baltųjų rūmų atstovas sakė, kad Rusija žiemą išnaudoja savo pajėgoms aprūpinti ir perginkluoti, kad „pavasarį galėtų atnaujinti puolamąsias operacijas“. 

 Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas šį mėnesį minės Rusijos invazijos į Ukrainą metines ir apsilankys NATO sąjungininkėje Lenkijoje, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

J.Bidenas keliaus vasario 20–22 dienomis ir susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, taip pat su Bukarešto devyneto – NATO narių grupės Rytų Europoje – nariais, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

„Zuma press“/„Scanpix“/JAV lyderis Joe BIdenas

Jis „aptars mūsų dvišalį bendradarbiavimą, taip pat mūsų bendras pastangas remti Ukrainą ir stiprinti NATO atgrasymo priemones“, – sakė ji.

J.Bidenas pasakys kalbą, skirtą vasario 24 dienos „vienerių metų sukakčiai nuo žiaurios ir neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą paminėti, kurioje kalbės apie tai, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos sutelkė pasaulį palaikyti Ukrainos žmones, ginančius savo laisvę ir demokratiją“, – sakė ji.

J.Bideno kelionė sutaps su vasario 21 dieną Maskvoje vyksiančia Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba apie šalies padėtį.

Lenkija yra pagrindinis pabėgėlių ir Vakarų karinės pagalbos, kurios didžioji dalis atkeliauja iš Jungtinių Valstijų, centras. Tačiau manoma, kad dėl saugumo problemų J.Bidenas greičiausiai nesilankys kaimyninėje Ukrainoje.

Ukrainos sostinėje Kyjive lankėsi daug Europos vadovų. J.Bideno žmona, pirmoji ponia Jill Biden, 2022 metų gegužės mėnesį netikėtai apsilankė Vakarų Ukrainoje.

Per pastarąją parą ukrainiečiai nukovė 1140 rusų karių, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Vasario 10 d. Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė priešo atakas prie 7 gyvenviečių.

„Praėjusią dieną priešas surengė dar vieną masinę raketų ataką prieš mūsų šalies teritoriją, paleisdamas 106 raketas. Puolimo metu priešas panaudojo 32 priešlėktuvines valdomas raketas S-300 ir 74 iš oro ir jūros paleidžiamas sparnuotąsias raketas, iš kurių 61 sunaikino mūsų gynėjai.

Be to, Rusijos okupantai surengė 59 oro antskrydžius, iš kurių 28 buvo vykdomi naudojant bepiločius orlaivius. Numušti 22 bepiločiai orlaiviai. Priešas taip pat daugiau nei 90 kartų šaudė iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų.

Rusijos smūgių civiliams objektams grėsmė išlieka didelė visoje Ukrainoje“, – skelbiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Mažai tikėtina, kad Rusijos raketų praskridimai virš NATO teritorijos paskatintų karo eskalaciją, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori rizikuoti tiesioginiu konfliktu su NATO, mano Karų studijų instituto (ISW) analitikai.

„Rusijos pajėgos iš Juodosios jūros paleido dvi sparnuotąsias raketas, kurios, kaip pranešama, kirto Rumunijos ir Moldovos oro erdvę ir tik po to įskrido į Ukrainos oro erdvę. Rusijos tęsiama raketų smūgių kampanija, kuria remiama neteisėta invazija į Ukrainą, ir toliau kels periferinę riziką už Ukrainos ribų, pavyzdžiui, dėl šių perskridimų arba oro gynybos incidentų rizikos (kaip Lenkijoje 2022 m. lapkričio 15 d.). Tačiau ISW vertina, kad NATO (ir atskiros valstybės narės) visiškai kontroliuoja savo atsakomuosius veiksmus ir tai, kokiu laipsniu pasirenka eskaluoti atsaką į atsitiktinius ar tyčinius Rusijos perskridimus ar kitas provokacijas. ISW taip pat toliau labai užtikrintai vertina, kad V.Putinas nesiekia karo su NATO ir vargu ar tiesiogiai rizikuos eskaluoti situaciją“, – sakoma analitikų paskelbtoje naujausioje karo apžvalgoje.

Bachmuto vietovė ir toliau išlieka pragariška vieta fronto linijoje. Per pastarąją parą netoli šios vietovės užfiksuoti 54 susirėmimai. Šis skaičius yra vienos dienos atakų rekordas, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Pasak AFU Rytų pajėgų grupės atstovo Serhijaus Čerevatijaus, Bachmute taip pat užfiksuoti 124 apšaudymai iš įvairių rūšių artilerijos.

Pažymima, kad Rusijos kariuomenė iš tiesų bando atkirsti Bachmuto-Konstantinyvkos greitkelį, tačiau kol kas ukrainiečių gynybos pajėgos stengiasi sumažinti rusų galimybes smogti šiai transporto arterijai.

Šiuo keliu ukrainiečių daliniai vis dar gali naudotis pristatydami atsargas, ginklus ir kitus daiktus, taip pat gabendami sužeistuosius. Be to, kaip sakė S.Čerevatijus, yra ir kitų galimybių aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir kitas grupes viskuo, ko joms reikia.