Čekijos žydai ir Holokaustą išgyvenę asmenys jau daugelį metų ragino įrengti memorialą Prahos Bubnų stotyje, kurioje pernai pasirodė viena teatro trupė, važinėjanti Čekijos ir Lenkijos geležinkeliais ir rodanti vaidinimą apie Holokaustą.
Dabar naujai įkurta pelno nesiekianti organizacija „Šoa memorialas Prahoje“ rūpinasi, kad tie prašymai būtų išpildyti.
Naujasis memorialas „bus ne klasikinis muziejus, o veikiau vieta, kur galės vykti dialogas apie Holokaustą“, sakė šio projekto sumanytojas ir kino kūrėjas Pavelas Štinglas.
Naujasis memorialas „bus ne klasikinis muziejus, o veikiau vieta, kur galės vykti dialogas apie Holokaustą“, sakė šio projekto sumanytojas ir kino kūrėjas Pavelas Štinglas.
„Mes dar tik pradedame savo kelionę. Jeigu viskas seksis, muziejus atsidarys po ketverių metų“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Iki tol stotyje bus rengiamos laikinos ekspozicijos. Pirmoji iš jų, pavadinta „Kaddish“, kurios pavadinimas hebrajų kalba reiškia „Dievo vardo šlovinimas“, buvo atidaryta birželį.
„Kaddish“ taip pat reiškia žydų gedulo maldą, o ant stoties senų iškabintos sepijos atspalvio nuotraukos, kuriose matomi besišypsantys šimtai Čekijos žydų, vėliau išsiųstų į mirties stovyklas.
Ant nutriušusio tebenaudojamos stoties fasado yra išlikusios dvi apdulkėjusios traukinių eismo rodyklės: kairė – į Prahos centrą, o dešinė – į Kladno miestą.
Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą dešimtys sąstatų iš Bubnų stoties išriedėjo visiškai kitokiomis kryptimis – į Lodzės getą Lenkijoje ir Terezino getą netoli Prahos.
Tie getai atliko tarpinių stočių vaidmenį žydams, kurie vėliau būdavo siunčiami į Aušvicą Lenkijoje ir kitas nacių mirties stovyklas.
Iš viso 45 513 Čekijos žydų – moterų ir vyrų, senelių ir vaikų – buvo išvežti į lemtingą kelionę iš Bubnų stoties.
Tik pora tūkstančių iš jų liko gyvi iki karo pabaigos. Tuo metu buvo nužudyta iš viso apie 80 tūkst. Čekijos žydų.
Čekijos sostinėje jau yra vienas Šoa memorialas – Pinkaso sinagoga senajame žydų kvartale, kuris pritraukia daug turistų.
Ant 1535 metais pastatytos vėlyvosios gotikos stiliaus pastato vidinių sienų surašyti Čekijos Holokausto aukų vardai.
„Kodėl Šoa memorialas Prahoje? Nes mirusieji lieka nemirtingi, kol žmonės juos prisimena“, – sakė Prahoje įsikūrusio Franzo Kafkos kultūros centro vedėja Marketa Mališova.
Prahoje gimęs vokiškai kalbėjęs F.Kafka, miręs 1924 metais, priklausė didelei žydų bendruomenei, gyvenusiai dabartinėje Čekijoje. Tarpukariu šią bendruomenę sudarė 118 tūkst. žmonių.
F.Kafkos seserys Elli, Valli ir Ottla buvo išvežtos per Prahos Bubnų stotį ir buvo nužudytos nacių mirties stovyklose.
