Kaip skelbia BBC, daugiau kaip tūkstančio metų amžiaus skeletas guli galvą pakreipęs į kairę. Jo dešinė ranka ilsisi ant geležinio kardo. Prie kairės vyriškio rankos guli du peiliai – kauliniai pirštai tarsi taikosi juos paliesti.
Prie alkūnės archeologai rado daiktą, kuris galėjo būti ir skustukas, ir prietaisas ugniai įžiebti, tai – statuso simbolis.
Prie vyro kojų gulėjo medinis kibirėlis, panašus į vikingų naudotą gėrimų indą, ir geležinė kirvio galva.
Tačiau labiausiai iš visų daiktų dėmesį traukia kardas – kiek trumpesnis nei metro ilgio ginklas, paveiktas korozijos.
„Kardas yra geros kokybės, greičiausiai pagamintas Vakarų Europoje“, – teigia Čekijos mokslų akademijos archeologijos lektorius Janas Frolikas. Jo teigimu, tokius kardus turėjo vikingai.
„Didžioji dalis prie vyro griaučių rastų daiktų yra naudoti vikingų arba bent jau į tokius panašūs, tačiau iš kur vyras kilęs, klausimas lieka atviras“, – pabrėžė jis.
Šis klausimas aistras kelia nuo 1928 metų, kai Prahos pilyje skeletą rado Ukrainos archeologas Ivanas Borkovskis.
1939 metais naciams okupavus Prahą, skeletas imtas laikyti vikingo palaikais, nes tai labai tiko vokiečių rasės grynumo naratyvui. Okupantų propaganda platino Adolfo Hitlerio mintį, neva vokiečiai perima žemes, kurios nuo senovės yra jų nuosavybė.
I.Borkovskis nacių buvo priverstas paskelbti veikalą, kuriame skeleto kilmė nurodoma tokia, kokios reikėjo ideologijai, priešingu atveju, mokslininkas būtų atsidūręs koncentracijos stovykloje.
Po karo miestui patekus į sovietų įtakos zoną, archeologas turėjo atsiriboti nuo teorijos, kad pilyje rastas vyras buvo vikingas.
Tada imta platinti kitokia teorija, kad palaikai priklauso svarbiam asmeniui iš Pšemislų dinastijos, valdžiusios Bohemiją daugiau kaip 400 metų.
Virš I.Borkovskio galvos pakibusi nauja grėsmė – šį kartą gulago stovyklos – atslūgo.
Praėjus septyniems dešimtmečiams archeologai laisvi spręsti remdamiesi mokslu, o ne ideologija.
„Mes tikrai žinome, kad jis negimė Bohemijoje“, – teigia J.Frolikas.
Išanalizavus vyriškio dantis paaiškėjo, kad jis augo Šiaurės Europoje: pietinėje Baltijos jūros pakrantėje, galbūt Danijoje.
Tačiau tai, kad jis gimęs tose vietose, nebūtinai reiškia, kad jis buvo vikingas. „Ten gyveno slavai, baltų gentys“, – pabrėžė jis.
Archeologas mano, kad vyriškis, kuris mirė būdamas maždaug 50 metų amžiaus, į Prahą atvyko jau suaugęs. Jo laidojimo vieta sufleruoja, kad vyro būta iškilaus.
Nors skeletas tirtas ne kartą, mįslė, kas buvo šis prie Baltijos jūros gimęs, vikingų kardą turėjęs žmogus, tarnavęs Bohemijos valdovams, iki šių dienų neįminta.
Mokslininkai nesudėjo ginklų – ketinama ištirti skeleto DNR, tada bus galima daugiau pasakyti apie vyro kilmę. Daugiau, pastebi BBC, bet ne viską.
„Šio vyro kape rasti daiktai rodo jį buvus daugialype asmenybe, o ne tik „jis buvo vikingas“ arba „jis buvo slavas“, – teigia Bristolio universiteto archeologijos ir antropologijos specialistas Nicholas Saundersas.
„Žmonės kuria savo tapatybę priklausomai nuo to, kur jie yra laike ir erdvėje. Ir šis vyriškis, akivaizdu, buvo rimtas žaidėjas, greičiausiai, rimtas žaidėjas daugybę metų“, – pabrėžė jis.
Kitaip tariant, kape rasti daiktai atspindi jo nugyventą gyvenimą.
