Rinkimuose renkama 13 Prancūzijos regionų – nuo Bretanės šalies šiaurės-vakaruose iki Provanso, Alpių ir Žydrojo Kranto šalies pietryčiuose – valdžia.
Per pirmąjį turą, kuris įvyko birželio 20 dieną, didesnį palaikymą pelnė tradicinių dešiniųjų pažiūrų respublikonai, taip pat Socialistų partija. Tuo tarpu prezidento Emmanuelio Macrono valdančioji centristų partijos „Respublika, pirmyn“ (La République en Marche, LREM) pasirodė prasčiau, o Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų rezultatai neabejotinai turėjo ją nuvilti.
Kai kuriems stebėtojams dėl pirmojo turo rezultatų net kilo abejonių, jog 2022 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose pasikartos 2017 metų rinkimų scenarijus ir paskutiniame jų ture E.Macronas vėl susirungs su M.Le Pen.
Beje, rinkėjų aktyvumas pirmajame rinkimų ture buvo rekordiškai mažas – savo teise balsuoti nepasinaudojo 66,72 proc. rinkėjų – daugiausiai šiuolaikinėje Prancūzijos istorijoje.
Ketvirtadienį paskelbti visuomenės nuomonės apklausos rezultatai parodė, jog sekmadienį balsuoti ketina tik 36 proc. rinkėjų.
„Prancūzija pyksta“, – parašė laikraštis „Le Parisien“.
Balsavimas prasidėjo 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku. Paskutinės balsavimo apylinkės duris užvers 12 valandų vėliau.
