Nacionalinė Asamblėja pritarė pasiūlymui papildomai skirti 1,8 mlrd. eurų, tad gynybos biudžetas didėja iki 32,4 mlrd. eurų – 1,82 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Didelė šių pinigų dalis bus skirta atnaujinti karių transporto priemonėms, naikintuvams ir kitai įrangai, naudojamai per antiteroristines operacijas Vakarų Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Tokiu būdu kompensuojamas šių metų gynybos biudžeto sumažinimas 850 mln. eurų, liepą išprovokavęs E. Macrono ir tuometinio ginkluotųjų pajėgų vado generolo Pierre'o de Villiers konfliktą.
Pagarbą pelnęs P.de Villiers parlamentui skundėsi, kad armija „apgaunama“. E.Macronas jam už tai viešai papriekaištavo, ir generolas galiausiai atsistatydino.
Po 2018-ųjų E. Macronas planuoja toliau didinti kariškiams skiriamas lėšas ir bandyti iki 2025 metų pasiekti NATO rekomenduojamą 2 proc. BVP lygį.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudė NATO nares Europoje prisiimti didesnę finansinę Aljanso naštą, kad ji sumažėtų Jungtinėms Valstijoms, kurių pinigai šiuo metu sudaro maždaug 70 proc. bendrų NATO išlaidų gynybai.
Branduolinį ginklą turinčios Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra didžiausios karinės galios Europos Sąjungoje.
Prancūzų pajėgos vykdo operacijas daugeliu frontų. Jos dalyvauja veiksmuose prieš „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus Sirijoje ir Irake, o maždaug 4 tūkst. prancūzų karių persekioja islamo ekstremistus Vakarų ir Centrinėje Afrikoje.
Pačioje Prancūzijoje po virtinės teroro atakų 7 tūkst. karių yra pasiųsti patruliuoti gatvėse.
