Prancūzija iškvietė Irano ambasadorių dėl „netoleruotino“ akademikų arešto

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė iškvietusi Irano ambasadorių dėl „netoleruotino“ dviejų prancūzų akademikų arešto ir išreiškė „itin gilų susirūpinimą“ dėl jų padėties, vienai iš suimtųjų paskelbus bado streiką.
Irano vėliava
Irano vėliava / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Pasiuntiniui „buvo primintas Prancūzijos reikalavimas, kad Fariba Adelkhah ir Roland'as Marchalis būtų nedelsiant paleisti ir kad Irano tarnybos demonstruotų visišką skaidrumą dėl jų padėties“, sakoma URM pranešime.

„Kaip jau ne kartą sakė prezidentas [Emmanuelis Macronas] ir užsienio reikalų ministras [Jeanas-Yves'as Le Drianas], jų kalinimas yra netoleruotinas“, – pridūrė ministerija.

Paryžiaus politinių studijų institute „Sciences Po“ dirbantys F.Adelkhah ir R.Marchalis laikomi suimti Irano tarnybų nuo birželio. Institutas šį mėnesį pranešė, kad F.Adelkhah ir dar viena areštuota akademikė – Melburno universiteto lektorė Kylie Moore-Gilbert – paskelbė bado streiką.

Prancūzijos pranešime sakoma, kad ministerija aiškiai perteikė ambasadoriui „mūsų itin gilų susirūpinimą dėl ponios Faribos Adelkhah, atsisakančios priimti maistą, padėties“.

Be to, ministerija pakartojo Prancūzijos reikalavimą leisti su areštuotaisiais susitikti konsuliniams darbuotojams, nors Teheranas iki šiol atsisakydavo suteikti tokią prieigą.

„Prancūzijos tarnybos toliau ryžtingai stengsis užtikrinti jų paleidimą“, – sakoma URM pranešime.

Virtinė areštų

Iraniečių kilmės F.Adelkhah yra šiizmo specialistė ir „Sciences Po“ Tarptautinių studijų centro tyrimų vadovė. Ji buvo areštuota apkaltinus „šnipinėjimu“, nors mokslininkės šalininkai tokius kaltinimus atmetė kaip visiškai nepagrįstus.

R.Marchalis buvo areštuotas, kai atvyko į Iraną aplankyti F.Adelkhah, ir dabar yra kaltinamas „susimokymu prieš nacionalinį saugumą“, sakė jo advokatas.

Irano žiniasklaida anksčiau šį mėnesį pranešė, kad akademikų prašymai paleisti juos už užstatą buvo atmesti ir kad jų likimą spręs Revoliucinis teismas, Irane nagrinėjantis svarbias bylas.

Jų įkalinimas padidino įtampą tarp Teherano ir Paryžiaus, nors E.Macronas pastaruoju metu stengėsi atlikti vadovaujantį vaidmenį mėginant išspręsti ginčą dėl Irano branduolinės programos.

Australės K.Moore-Gilbert areštas dėl įtariamo „šnipinėjimo kitos šalies naudai“ buvo patvirtintas rugsėjį, bet jos šeima tuo metu nurodė, kad akademikė buvo suimta keliais mėnesiais anksčiau.

Savo atvirame laiške K. Moore-Gilbert ir F. Adelkhah, laikomos toje pačioje kameroje, skundėsi patiriančios „psichologinius kankinimus“ ir ragino tarptautinę bendruomenę pademonstruoti solidarumą „akademinės laisvės“ vardan.

Iranas anksčiau šį mėnesį paleido kinų kilmės amerikietį mokslininką Xiyue Wangą, už šnipinėjimą nuteistą kalėti 10 metų. Jis buvo iškeistas į Jungtinėse Valstijose kalintą iranietį mokslininką Massoudą Soleimani, įtartą sankcijų pažeidimu.

Iranas pareiškė esąs atviras tolesniems apsikeitimams kaliniais su Jungtinėmis Valstijomis.

Teheranas tebelaiko keletą kitų užsieniečių, įskaitant Irano ir Didžiosios Britanijos pilietybę turinčią Nazanin Zaghari-Ratcliffe iraniečių kilmės Amerikos versininką Siamaką Namazi bei jo tėvą Mohammadą Bagherą Namazi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų