„Turime būti sąžiningi. Jei sakote, kad Ukraina įstos į ES per šešis mėnesius, metus ar dvejus, tai meluojate, – Clement'as Beaune'as sakė radijui „Radio J“. – Tai tikriausiai įvyks po 15 ar 20 metų, tam reikia daug laiko.“
Ukrainoje tęsiantis Rusijos kariniams veiksmams, ši šalis bei dar kelios Rytų partnerystės valstybės pateikė prašymus dėl narystės Europos Sąjungoje, kiek vėliau pranešta, jog Bendrijos šalys sutiko pradėti ilgą Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos paraiškų dėl narystės nagrinėjimo procesą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis turi tapti visateise kandidate į ES, o ne prisijungti prie platesnės „Europos politinės bendruomenės“, kurią siūlo Prancūzija.
„Mums nereikia jokių alternatyvų Ukrainos prašymui įstoti į ES, mums nereikia tokių kompromisų“, – per bendrą spaudos konferenciją su Portugalijos premjeru Antonio Costa žurnalistams Kyjive sakė V.Zelenskis.
Gegužės pradžioje Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas papiktino Kyjivą sakydamas, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.
Jo idėją vėliau išplėtojo ES institucijos. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis nurodė, kad Bendrija sieks sukurti „Europos geopolitinę bendriją“, kuri būtų tarsi laukiamasis su privilegijomis kaimyninėms šalims, norinčioms ateityje prisijungti prie bloko.
Dar iki Rusijos invazijos Ukraina buvo kritikuojama dėl per lėtai judančių reformų, ypač antikorupcinių, tad dabar su Kremliaus pajėgomis kovojančiai šaliai vykdyti pokyčius – dar sunkiau.
Tačiau V.Zelenskis tvirtai įsitikinęs, kad jo šaliai turėtų būti leista pradėti visateisės narystės ES procesą.
„Nes, patikėkite, tai nebus kompromisas su Ukraina Europoje, tai bus dar vienas kompromisas tarp Europos ir Rusijos. Esu tuo visiškai tikras, – sakė prezidentas. – Tai Rusijos pareigūnų, lobistų įtaka ir politinis bei diplomatinis spaudimas Europos šalies sprendimui paremti Ukrainą arba ne.“
Kai kurie ES lyderiai, kaip ir Prancūzija, skeptiškai vertina galimybes greitai priimti Ukrainą ir mano, kad gali prireikti nemažai laiko karo nualintai ekonomikai atkurti, korupcijos mastui sumažinti, didelėms ekonominėms ir teisinėms reformoms įvykdyti.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad „kelias į ES negali būti sutrumpintas“ ir kad „priėmimo procesas nėra kelių mėnesių ar metų reikalas“.
Daug Vakarų lyderių mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną pradėjo reaguodamas į Ukrainos provakarietiškus siekius, bet C.Beaune'as atmetė bet kokį kaltės susiejimą su Kyjivu.
„Žmogus, kuris siekė šio karo, agresorius yra [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas“, – anksčiau sekmadienį interviu televizijai „CNews“ sakė jis ir tvirtino, kad „Ukraina yra Europa“.
ES tikslas yra „išvengti bet kokios Rusijos pergalės“, sakė jis ir pabrėžė: „Mūsų parama teisėta. Jei Europa pasakytų „Pirmyn, p. Putino Rusija gali daryti, ką panorėjusi“, tai sukeltų pavojų mūsų saugumui.“
E.Macrono „Europos politinės bendruomenės“ iniciatyva bus aptarta per ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.
