Ceremonija aukų šeimų pageidavimu buvo santūri. Joje dalyvavo prezidentas, žurnalo darbuotojai, vyriausybės nariai ir Paryžiaus merė Anne Hidalgo.
Du grupuotei „al Qaeda“ ištikimybę prisiekę prancūzų džihadistai 2015 metų ataką prieš „Charlie Hebdo“ redakciją įvykdė dėl šio griežtai ateistinio žurnalo satyros islamo ir pranašo Mahometo atžvilgiu.
Ši ataka, per kurią netoli redakcijos dar buvo iš arti nušautas policininkas, sukrėtė visą šalį ir žymėjo džihadistų atakų virtinės, AFP skaičiavimais, iš viso nusinešusios 241 gyvybę, pradžią.
„Charlie Hebdo“, kuris didžiuojasi tuo, kad yra provokuojantis, naujausiame numeryje vėl mini garsių savo karikatūrininkų ir rašytojų nužudymą.
„2015 metų sausio 7-oji nunešė mus į naują ginkluotų policininkų, saugomų įėjimų ir sustiprintų durų, baimės ir mirties pasaulį, – vienoje skiltyje rašė Fabrice'as Nicolino. – Ir tai Paryžiaus širdyje, sąlygomis, kuriomis nėra gerbiama Prancūzijos Respublika. Ar mes vis dar galime pasijuokti? Taip.“
Žurnalas už savo redakcijos dabartinėje slaptoje vietoje apsaugą kasmet moka 1–1,5 mln. eurų. Tuo tarpu pardavimas nuslūgus paramos bangai po atakos, yra smukęs: kompanijos pajamos 2016 metais buvo 19,4 mln. eurų, nors 2015 metais viršijo 60 mln. eurų.
„Charlie Hebdo“, kuris taip pat šaiposi iš krikščionių bei žydų lyderių ir įvairiausio plauko politikų, žurnalistai ir redaktoriai reguliariai sulaukia grasinimų mirtimi.
Dvi dienos po atakos „Charlie Hebdo“ redakcijoje kitas prancūzų ekstremistas paėmė įkaitų žydų prekybos centre Paryžiaus rytuose ir nužudė penkis žmones, kol per policijos šturmą buvo nušautas.
Šiuos incidentus tiriantys teisėjai savo tyrimą turi užbaigti artimiausiais mėnesiais, tačiau jiems nepavyko nustatyti, kaip „Charlie Hebdo“ žudikai – Cherifas ir Saidas Kouchi – koordinavo veiksmus su prekybos centre šaudžiusiu Amedy Coulibaly.
Teisėjams taip pat nepavyko atsekti, iš kur broliai Kouchi gavo automatinių ginklų.
