S.Kerimovas buvo sulaikytas pirmadienį, atvykęs į Nicos oro uostą. Jis buvo dvi dienas apklausiamas dėl įtarimo mokesčių slėpimo, susijusio su prabangaus nekilnojamojo turto pirkimu.
Rusų oligarchas buvo paleistas iš arešto, nustačius griežtas sąlygas: jis turėjo atiduoti savo pasą ir sumokėti 5 mln. eurų užstatą. Be to, buvo suvaržyta S.Kerimovo teisė laisvai judėti, sakė valstybės prokuroras Jeanas-Michelis Pretre'as.
Vienas tyrimui artimas šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad S.Kerimovas buvo apkaltintas nuslėpęs nuo valdžios dešimtis milijonų eurų mokesčių, kai per tarpininkus įsigijo virtinę nekilnojamojo turto objektų prabangioje Prancūzijos Rivjeroje.
Dėl jo sulaikymo Rusijos vyriausybė iškvietė Prancūzijos ambasadoriaus pavaduotoją, o įtūžę rusų įstatymų leidėjai priėmė rezoliuciją, kurioje sakoma, kad šis areštas pažeidžia 1961 metų Vienos diplomatinių santykių konvenciją. Jie taip pat paragino Maskvą spausti Paryžių, kad senatorius būtų paleistas.
„Senatoriaus statusas ir faktas, kad jis yra Rusijos pilietis, be abejo, užtikrina, kad dėsime visas įmanomas pastangas apginti jo teisėtus interesus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad S.Kerimovas turi diplomatinį pasą, nors manoma, kad oligarchas juo nesinaudojo, jai pirmadienį atskrido į Nicą asmeninio verslo reikalais.
Vienas Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas anksčiau sakė, kad S.Kerimovui diplomatinė neliečiamybė galiotų tik tuo atveju „jeigu jo veiksmai būtų susiję su (diplomatinėmis) funkcijomis“. Atstovas pridūrė, kad „bylą tiriantis teisėjas turės nuspręsti“, ar S.Karimovui iškelti kaltinimai yra susiję su jo oficialiomis pareigomis ir ar jam gali būti taikoma neliečiamybė.
Didžiulis turtas
S.Kerimovui žurnalas „Forbes“ skiria 21 vietą turtingiausių Rusijos žmonių sąraše – jo turtas vertinamas 5,4 mlrd. eurų.
Turtus jis susikrovė per privatizacijas po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Įvairiais laikotarpiais jis turėjo akcijų energetikos, bankininkystės ir kasybos milžinėse, tokiose kaip „Gazprom“, „Sberbank“ ir kalio trąšų gamintoja „Uralkali“.
Su S.Kerimovu susijusioje byloje kaltinimai jau anksčiau buvo pateikti vienam mokesčių srities advokatui ir dviem šveicarų verslininkams.
Rugsėjį vietos laikraštis „Nice-Matin“ pranešė, kad dėl šio tyrimo buvo areštuota apie 150 mln. eurų vertės vila Antibo kyšulyje netoli Nicos, kaip manoma, priklausanti S. Kerimovui.
Šveicarų finansininkas Alexandre'as Studhalteris, vienas iš trijų apkaltintųjų, šį sprendimą apskundė ir neigė buvęs S.Kerimovo statytinis.
Šiam Rusijos Dagestano respublikos senatoriui anksčiau taip pat priklausė šio Šiaurės Kaukazo regiono futbolo klubas „Anži Machačkala“, vienu metu užėmęs aukščiausias pozicijas Rusijos lygoje.
Vis dėlto praradęs reikšmingą dalį savo turto oligarchas daugumą to klubo akcijų pardavė.
Dabar jo šeima kontroliuoja didžiausią Rusijoje aukso gavybos įmonę „Polius“.
S.Kerimovas anksčiau priklausė ultranacionalistinei Liberalų demokratų partijai, vadovaujamai skandalingojo Vladimiro Žirinovskio, bet 2007 metais perėjo į dabartinę valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“.
Nuo 2008 metų jis atstovauja Dagestanui Rusijos parlamento aukštuosiuose rūmuose – Federacijos Taryboje.
Šis oligarchas dažnai lankosi Prancūzijos Rivjeroje, o 2006 metais lėkdamas Nicos pajūriu sudaužė savo „Ferrari“ ir smarkiai apdegė.
