Vokietija ne kartą išsakė kritiką Prancūzijai, jog ši teikia per mažai karinės pagalbos su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.
„Paryžius patikina, kad 2023 m. skyrė 2,1 mlrd. eurų, o 2022 m. buvo išleista 1,7 mlrd. eurų, dar 3 mlrd. eurų skirta šiemet. Tačiau Pasaulio ekonomikos institutas Kylyje, kuris stebi visą tarptautinę pagalbą Ukrainai, nurodo daug mažesnius Prancūzijos pagalbos skaičius – 635 mln. eurų per visą laiką“, – anksčiau rašė Vokietijos nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“.
Tačiau Prancūzijos gynybos ministerijos interneto svetainėje nurodoma, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Prancūzija Ukrainai iš viso pateikė karinės įrangos už 2,615 mlrd. eurų.
Be to, pasak pranešimo, su Paryžiaus parama Prancūzijoje ir Lenkijoje buvo apmokyta apie 10 000 Ukrainos karių.
Pažymima, kad visi kariniai tiekimai Ukrainai atitinka tris kriterijus: teikiamas visas ciklas (amunicija, mokymas ir įrangos priežiūra), pagalba nesusilpninant Prancūzijos kariuomenės ir kontroliuojant „eskalaciją“.
Perduodamos įrangos sąraše – šaulių ginklai, asmeninės apsaugos priemonės, artilerija, oro gynybos sistemos, šarvuočiai, sunkvežimiai, laivai, bepiločiai orlaiviai, aviacinis kuras ir kt.
„Per mažiau nei dvejus metus Prancūzija suteikė 250 įvairių modifikacijų šarvuočių VAB, 38 šarvuočius AMX10, daugiau nei milijoną šaulių ginklų šaudmenų ir pan. Pažymėtina, kad kai kuriais atvejais perduotų vienetų skaičius yra įslaptintas. Tai pasakytina apie „Crotale“, „Aster“ ir SCALP raketas“, – teigiama gynybos ministerijos pranešime.
Taip pat nurodoma, kad Paryžius Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perdavė 160 dronų ir 10 dronų aptikimo sistemų. Be to, Ukraina sulaukė ir keletos oro gynybos sistemų, daugkartinio paleidimo raketų sistemų, savaieigių haubicų ir sunkiųjų minosvaidžių.
Vasario 26 d. Eliziejaus rūmuose Paryžiuje įvyko maždaug 20 Europos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas. Konferencijos dalyviai aptarė būdus, kaip pasipriešinti Rusijai, ir galimus būdus padėti Ukrainai pasipriešinti agresorei, atsižvelgiant į pastarosiomis savaitėmis paaštrėjusią padėtį fronte.
Po konferencijos Prancūzijos prezidentas sukritikavo Europos Sąjungos pažadą suteikti Ukrainai milijoną šovinių, kurio nepavyko laiku įvykdyti – iki 2024 m. kovo 1 d. ES šalys turėjo tik 600 tūkst. šovinių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė apgailestavimą, kad ES iki 2024 m. kovo 1 d. Kyjivui pristatė tik 30 proc. pažadėtų šovinių. Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis nurodė, kad iki šių metų pabaigos Ukraina iš ES gaus daugiau kaip 1 mln. artilerijos sviedinių.