Tyrimas buvo pradėtas liepos 16-ąją, aiškinantis neteisėtą prieigą prie asmeninių duomenų ir asmeninio susirašinėjimo, sulaukus skundų iš Tarptautinės žmogaus teisių federacijos ir Žmogaus teisių lygos, sakė šaltiniai.
Tie skundai taip pat susiję su vaidmeniu numanomo šnipinėjimo veikloje, kurį atliko technologijų milžinės „Microsoft“, „Yahoo“, „Google“, „Paltak“, „Facebook“, „YouTube“, „Skype“, AOL ir „Apple“.
Kaip teigiama, PRISM suteikdavo JAV Nacionalinio saugumo agentūrai (NSA) ir Federaliniam tyrimų biurui (FTB) tiesioginę prieigą prie devynių pasaulinių interneto milžinių, tarp jų „Google“, „Facebook“, „Microsoft“, „Apple“, „Yahoo“ ir „Skype“, sistemų.
Abiejų organizacijų advokatas Emmanuelis Daoudas sakė, kad jos siekia aiškumo, ar tos bendrovės talkino JAV žvalgybai renkant informaciją, atverdamos savo serverius FTB ir NSA.
Jeigu bendrovės iš tikrųjų taip elgėsi, Prancūzijoje joms gali būti iškelti baudžiamieji kaltinimai dėl duomenų ir privatumo apsaugos taisyklių pažeidimų.
Europoje kilo didelis susirūpinimas dėl numanomų privatumo pažeidimų.
Dokumentai, kuriuos nutekino buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojas ir NSA kontraktininkas Edwardas Snowdenas leidžia manyti, jog Didžiosios Britanijos elektroninės žvalgybos centras GCHQ turėjo prieigą prie JAV vykdomo veiklos internete sekimo programos bent nuo 2010-ųjų birželio.