„Norėtume matyti Švediją NATO nare ir norėtume, kad Turkija ir Vengrija įvykdytų tai, dėl ko susitarė“, – žurnalistams Helsinkyje sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona).
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) anksčiau šią savaitę sakė, kad turkų parlamentas tesės savo pažadą ratifikuoti Švedijos paraišką dėl narystės NATO, jei JAV prezidento Joe Bideno administracija sudarys sąlygas Ankarai parduoti naikintuvus F-16.
„Jei jie (JAV) laikysis savo pažadų, mūsų parlamentas taip pat laikysis savo pažado. Turkijos parlamentas tars galutinį žodį dėl Švedijos narystės NATO“, – sakė jis.
Tuo tarpu Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šią savaitę pareiškė, kad Švedijos paraiškos dėl narystės NATO ratifikavimas nėra skubus reikalas, ir apkaltino Šiaurės šalį, kad ji suabejojo, jo žodžiais, Budapešto demokratine prigimtimi.
2022-ųjų gegužę, reaguodamos į tų metų vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą, Švedija ir kaimyninė Suomija paprašė apsaugos po NATO saugumo skėčiu.
Tačiau Švedija, kuri kaip ir Suomija ilgą laiką laikėsi karinio neprisijungimo principo, vis dar laukia, kol taps 32-ąja Aljanso nare. Suomija prisijungė anksčiau šiais metais.
Naujų narių prisijungimui turi pritarti visos esamos narės, tačiau Ankara ir Budapeštas iki šiol neratifikavo Stokholmo paraiškos. Turkija argumentavo, kad taip elgiasi dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis asmenų, įtariamų ryšiais su kurdų kovotojų organizacijomis.
Turkija taip pat kritikavo Švedijoje ir Danijoje pasipylusias demonstracijas, kurių metu buvo deginamas Koranas – šventoji islamo knyga.
Liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime Turkijos prezidentas pareiškė, kad Ankara atsisakys savo prieštaravimo Švedijos narystei.
Turkijos prezidento teigimu, ratifikavimo klausimas šalies parlamente turėtų būti prioritetinis, kai prasidės sesija spalį. Neilgai trukus poziciją pakeitė ir Vengrija, pareiškusi, kad „ratifikavimo proceso užbaigimas dabar yra tik techninis klausimas“.
