Padėjęs vainiką prie paminklo genocidui, po tylos minutės Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasakė, kad jo šaliai tenka „pareiga pažvelgti istorijai į akis ir pripažinti savo vaidmenį kančiose, kurias dėl jos kaltės patyrė Ruandos žmonės“.
Vėliau Ruandos prezidentas Paulas Kagame'as sakė, kad šis vizitas buvo „skirtas žvelgti į ateitį, ne į praeitį“.
Dviejų dienų E.Macrono vizitas buvo ilgo ir vingiuoto Ruandos ir Prancūzijos susitaikymo proceso vaisius. Šį vizitą galima laikyti vienu iš sėkmingiausių jo bandymų pasiekti dažnai minimą tikslą susirasti draugų ir galimų verslo partnerių naujuose Afrikos kampeliuose. Dėl įtakos ten varžosi tokios šalys kaip Kinija, Rusija ir Turkija.
Šis apsilankymas taip pat iliustruoja kai ką kur kas retesnio: vienodą Afrikos šalies ir buvusios kolonijinės galybės požiūrį į tam tikrą istorinį nusikaltimą – šiuo atveju, genocidą, dėl kurio žuvo 800 000 etninių tutsių.
Tuo metu, kai Europos miestuose verčiamos kolonijinės epochos veikėjų statulos, E.Macronas nusprendė peržiūrėti kai kuriuos skausmingus istorijos skyrius tikėdamasis, kad tai padės atkurti Prancūzijos santykius su Afrikos valstybėmis. P.Kagame šiai iniciatyvai noriai pritarė.
