Tą daryti leidžia Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba. Remdamasi Francois Baroinu agentūra AFP tvirtina, kad Prancūzijos karo veiksmai turi prasidėti „po kelių valandų“.
Pranešama, kad ir Norvegijos vyriausybė pareiškė norą prisijungti prie karinės operacijos Libijoje.
Neoficialiais diplomatinių kanalų duomenimis prancūzai planuoja suduoti smūgį Muamaro Kadhafio pajėgoms iš oro.
Norvegija dalyvaus kariniuose smūgiuose prieš Libijos režimą, Danija lauks parlamento sprendimo
Norvegija dalyvaus kariniuose veiksmuose prieš Libijos režimą, Jungtinėms Tautoms paskelbus rezoliuciją dėl neskraidymo zonos nustatymo šioje šalyje, gynybos ministrė Grete Faremo penktadienį sakė dienraščiui „Verdens Gang“.
„Nusprendėme dalyvauti šioje operacijoje. Tačiau kol kas per anksti pasakyti, kokiu būdu, – pareiškė ministrė. – Būtų tinkamiausia pasitelkti oro (pajėgas).“
Tuo tarpu Danijos vyriausybė laukia parlamento leidimo pasiųsti į Libiją naikintuvus F–16, sakė užsienio reikalų ministrė Lene Espersen.
NATO svarsto veiksmus dėl JT rezoliucijos Libijos klausimu įgyvendinimo
NATO šalių ambasadoriai svarsto būdus, kaip įgyvendinti Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją, sankcionuojančią „visų būtinų priemonių“ panaudojimą Libijoje, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai, kuriuos puola režimo pajėgos.
Vienas diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės, sakė, kad ambasadoriai „nuolat susitinka“ aptarti situacijos Libijoje.
Praėjusią savaitę NATO šalių gynybos ministrai sutarė, kad Aljansas imsis veiksmų tik tokiu atveju, jei bus aiškus teisinis mandatas ir tvirta regiono valstybių parama.
Neskraidymo zonos kontrolę galėtų vykdyti aviacija iš NATO bazių Šiaurės Italijoje bei amerikiečių lėktuvnešio Viduržemio jūroje.
Kataras prisidės prie JT rezoliucijos dėl neskraidymo zonos Libijoje įgyvendinimo
Kataras prisijungs prie tarptautinių pastangų apsaugoti civilius gyventojus Libijoje ir ragina greičiau imtis priemonių užtikrinti neskraidymo zoną virš šios Šiaurės Afrikos valstybės, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra QNA.
„Remdamasis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, Kataras priėmė sprendimą prisidėti prie pastangų, kuriomis siekiama nutraukti kraujo liejimą ir apsaugoti civilius žmones“, – nurodė QNA, cituodama Užsienio reikalų ministerijos pareigūną.
Lenkija atmeta galimybę dalyvauti kariniuose veiksmuose Libijoje
Lenkija siūlo teikti logistikos pagalbą, tačiau neplanuoja prisiimti kokį nors vaidmenį kariniuose veiksmuose prieš Libijos režimą, kuriems atvėrė kelią Jungtinių Tautų (JT) priimta rezoliucija, penktadienį sakė gynybos ministras Bogdanas Klichas.
„Esame pasiruošę padėti savo transporto lėktuvais. Galime skirti dalį savo pajėgumų ir išteklių humanitarinei pagalbai teikti“, – B. Klichas sakė radijui TOK FM.
„Trečiadienį su premjeru ir prezidentu nutarėme, kad Lenkijos dalyvavimas smogiamosiose pajėgose nebus svarstomas, – pridūrė jis. – Kalbėdami apie neskraidymo zoną (Libijoje), neketiname dalyvauti jos užtikrinime padedant mūsų ginkluotosioms pajėgoms.“
Turkija pasisako prieš karinę intervenciją Libijoje
Turkija penktadienį paragino nedelsiant paskelbti ugnies nutraukimą Libijoje ir dar kartą pasisakė prieš užsienio karinę intervenciją šiame konflikte.
Turkijos vyriausybės vadovo kanceliarija išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sprendimas, įgaliojantis imtis karinių veiksmų, yra privalomas visoms šalims, tačiau taip pat pabrėžiama, jog būtina taikiai sureguliuoti šį konfliktą.
Turkija, kuri yra vienintelė musulmoniška NATO valstybė, ne kartą pasisakė prieš užsienio karinę intervenciją Libijoje.
Rusija nedalyvaus karinėje operacijoje Libijoje
Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas atmetė Rusijos galimybę dalyvauti karinėje operacijoje prieš Libiją.
„Ne, to negali būti“, – pareiškė N.Makarovas penktadienį agentūrai „Interfax“.
Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį Niujorke priėmė rezoliuciją dėl Libijos, kuria remiantis virš Libijos įsteigiama neskraidymo zona.
Iš 15 Saugumo Tarybos narių už rezoliucijos priėmimą balsavo dešimt, nė vienos nebuvo „prieš“, susilaikė penkios, tarp jų Rusija, Kinija ir Vokietija.
Rezoliucija suteikia teisę įsteigti neskraidymo zoną virš Libijos, kaip būdą apginti opozicijos kovotojus ir civilius asmenis nuo Muamaro Kadhafi naikintuvų.
Rusija, susilaikydama per balsavimą dėl rezoliucijos, apgailestavo, kad kai kurios JT Saugumo Tarybos narės susižavėjo jėgos metodais, ir įspėjo nevykdyti didelio masto karinės operacijos prieš Libiją.
„Visa atsakomybė už neišvengiamus humanitarinius jėgos panaudojimo iš išorės Libijoje padarinius tektų tiems, kas imtųsi tokių veiksmų“, – pareiškė Rusijos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Vitalijus Čiurkinas.
„Jeigu tai įvyks, rimtai nukentės ne tik civiliai gyventojai, bet ir taikos ir saugumo užtikrinimo interesai visame Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regione. Būtina išvengti tokios destabilizuojamos įvykių raidos“, – pridūrė jis.
„Eurocontrol“: Libija uždarė savo oro erdvę
Libija uždarė savo oro erdvę visam oro transportui, praneša Europos oro eismo kontrolės organizacija „Eurocontrol“.
Šis žingsnis žengtas kitą dieną po to, kai Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją dėl oro erdvės virš Libijos teritorijos paskelbimo neskraidymo zona.
„Eurocontrol“ nurodė gavusi informacijos iš Maltos, kad Tripolio oro eismo kontrolės pareigūnai paskelbė įspėjimą, jog „iki naujo pranešimo“ jokiam lėktuvui neleidžiama įskristi į Libijos oro erdvę.
„Šiuo metu tai vienintelė mūsų turima informacija, – sakė „Eurocontrol“ atstovė spaudai. – Šią informaciją mums perdavė Maltos pareigūnai.“
Saugumo Tarybos priimtoje rezoliucijoje numatyta paskelbti oro erdvę virš Libijos neskraidymo zona ir padėti šios šalies sukilėliams, siekiantiems nuversti daugiau nei keturis dešimtmečius šalį valdantį Muamaro Kadhafi režimą.
Manoma, kad jau artimiausiomis valandomis Didžioj Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos pradės vykdyti oro operacijas Libijoje.
1960 metais įkurta organizacija „Eurocontrol“ stebi aeronavigaciją 39-iose Europos valstybėse.
Kokie gali būti pirmieji taikiniai (papildyta 13.45 val.). Britų spauda jau svarsto, kas taps pirmaisiais NATO taikiniais Libijoje.
„The Sun“ rašo, kad NATO pajėgos pirmiausiai bombarduos radarų stotis ir raketų „žemė-oras“ stotis. Tokiu būdu būtų užtikrinta tolimesnių sąjungininkų operacijų tąsa ir saugumas.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas televizijai BBC sakė, kad M.Kadhafi bus teisiamas ne už savo žodžius, o už darbus.Neatmetama, kad jau penktadienį į orą pakils naujausi britų koviniai lėktuvai „Typhoon“ ir tolimojo radiolokacinio sekimo aviacija. JAV pakels į orą savo garsiuosius F-18, prancūzai - kovinius lėktuvus „Mirage“. Šie kariniai lėktuvai, ko gero, būtų dislokuoti Sicilijoje ir Kipre.
Jei prireiktų Libijos blokados iš jūros, į kovą stotų sunkieji britų karališkojo laivyno kreiseriai.
Tuo tarpu TV kanalo ABC eteryje M.Kadhafi sūnus Saifas pareiškė, kad nebijo nei JT rezoliucijos, nei NATO pajėgų.
Libijos gynybos ministerija išplatino pranešimą, kuriame žadama iškart atsakyti į NATO smūgius ir perkelti karo veiksmus į Viduržiemio jūros valstybių teritoriją.
Libija paskelbė paliaubas (papildyta 15.06 val.)
BBC praneša, kad Libijos vyriausybė, reaguodama į JT rezoliuciją, paskelbė paliaubas. Libijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad taip norima apsaugoti civilius šalies gyventojus.
Libijos sukilėliai netiki M.Kadhafi paskelbtomis paliaubomis (papildyta 16.45 val.)
Khalifa Heftiras, vienas iš Libijos sukilėlių vadovų, pareiškė, kad Tripolio valdžios paskelbtų paliaubų Bengazyje niekas rimtai nevertina, praneša naujienų agentūra AFP.
„Mums jos neturi jokios reikšmės, Kadhafi blefuoja“, – pareiškė opozicijos veikėjas, pridūręs, kad džamahirijos lyderis „niekada nesako tiesos“.
„Visas pasaulis žino, kad Kadhafi yra melagis. Jis, jo sūnųs, visa jo šeima ir aplinka visada meluoja“, – pridūrė Kh.Heftiras.
Laikraščio „The Guardian“ žurnalistas iš Bengazio pranešė, kad opozicionieriai ketina surengti naujus sukilimus ir tęsti kovą iki M.Kadhafi režimo nuvertimo.
Pasaulyje į Libijos vyriausybės paskelbtas paliaubas taip pat žvelgiama įtariai. Prancūzija pareiškė, kad grėsmė Libijos civilių žmonių saugumui vis tiek išlieka, Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas televizijai BBC sakė, kad M.Kadhafi bus teisiamas ne už savo žodžius, o už darbus.
Kol kas jokios patvirtintos informacijos apie karinių veiksmų nutraukimą visoje Libijos teritorijoje nėra. Priešingai, televizijos kanalas „Al-Arabia“ ir naujienų agentūra „Associated Press“ skelbia, kad Misratoje toliau tęsiasi dideli susirėmimai, miestas apšaudomas iš artilerijos pabūklų.
B.Obamos kalba nuskambėjo kaip ultimatumas (papildyta 23.57 val.)
Penktadienį JAV prezidentas Barackas Obama per televiziją pareiškė, kad M.Kadhafi privalo nedelsiant atitraukti savo kariuomenę nuo Bengazio, Adždabijos, Misratos ir Al Zavijos – miestų, kuriuos yra užėmę sukilėliai. Be to, JAV lyderis pareikalavo, kad Libijos valdžia nedarytų kliūčių humanitarinės pagalbos tiekimui Libijos gyventojams.
B.Obama pabrėžė, kad JT rezoliucijos Libijos klausimu sąlygos „nėra derybų objektas“. Pasak JAV prezidento, jeigu M.Kadhafi šių sąlygų nepaisys, tai tarptautinė bendruomenė bus priversta imtis jėgos panaudojimo.
B.Obama taip pat akcentavo, kad Libijos lyderis turi pasirinkti: arba nutraukti karinius veiksmus, arba pasirengti atsakyti už jų pasekmes.
M.Kadhafi ieško tarpininkų ir stebėtojų
Libija kreipėsi į Maltos, Turkijos ir Kinijos vyriausybes, prašydama atsiųsti į šalį savo stebėtojus, kurie prižiūrėtų, kaip laikomasi paliaubų tarp režimo kariuomenės ir sukilėlių.
Tuo tarpu Malta pareiškė pasirengusi suteikti savo oro erdvę Libijos oro erdvės kontrolės operacijai. Tačiau šalies vadovybė pabrėžė, kad neleis panaudoti pačios salos kaip karinės bazės.