Blakių aptikimo atvejai vis dažniau vertinami kaip didelė potenciali visuomenės sveikatos problema.
Pastarosiomis savaitėmis Prancūzijoje blakės iš galimo pašaipų objekto virto ginčus keliančiu politiniu klausimu. Priblokšti piliečiai praneša šių gyvių pastebėję įvairiausiose vietose, įskaitant traukinius, Paryžiaus metropoliteną bei kino teatrus.
Susirūpinimą dar labiau kursto tai, kad Prancūzijoje šiuo metu vyksta Pasaulio regbio čempionatas, o Paryžius rengiasi 2024-ųjų olimpiadai priimti sportininkus ir žiūrovus iš viso pasaulio.
Dvi mokyklos – viena Marselyje, o kita Vilfranše prie Sonos netoli Liono – dėl blakių buvo uždarytos kelioms dienoms, kol vyko kenkėjų naikinimas, pranešė vietos pareigūnai.
Trečiadienį rengiamame posėdyje susisiekimo ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas), transporto ir keleivių organizacijų atstovai įvertins padėtį ir taikomų priemonių stiprinimą, pranešė Susisiekimo ministerija.
„Norime informuoti, kokių veiksmų imtasi, ir veikti keliautojų labui“, – nurodė ministerija.
Penktadienį įvyks ministrų pasitarimas, televizijai RTL sakė vyriausybės atstovas spaudai Olivier Veranas. Jis pažadėjo greitus atsakymus prancūzams.
Tuo metu prezidento Emmanuelio Macrono partijos „Renesansas“ (RE) vadovas Nacionalinėje Asamblėjoje Sylvainas Maillard'as sakė, kad gruodžio pradžioje partijos pateiks bendrą įstatymo projektą kovai su blakių „rykšte“.
Jis nurodė, kad prezidento partija ir jos sąjungininkai nusprendė šį klausimą iškelti prioritetu, ir paragino dešinįjį sparną bei griežtosios kairės opoziciją teikti pasiūlymus dėl teksto.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelienas Rousseau (Orianas Ruso) radijui „France Inter“ tvirtino, kad visuotinės panikos nėra.
Anot jo, jam rūpi tai, kad žmonių neapgaudinėtų firmos, verčiančios mokėti 2–3 tūkst. eurų už blakių išnaikinimą jų namuose. Ministras taip pat pasmerkė piktnaudžiavimo atvejus kenkėjų kontrolės sektoriuje.
Visuomenės sveikatos klausimas
Patalinės blakės, kurios praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje praktiškai išnyko iš kasdienio gyvenimo, pastaraisiais dešimtmečiais vėl plinta, pirmiausia dėl didelio gyventojų tankio ir didesnio tranzito.
Manoma, kad per pastaruosius kelerius metus blakių yra buvę dešimtadalyje visų Prancūzijos namų ūkių. Paprastai dėl šios problemos reikia blakių naikinimo procedūros, kainuojančios kelis šimtus eurų; dažnai procedūrą tenka kartoti.
Šių kraujasiurbių vabzdžių buvo pastebėta Paryžiaus metropolitene, greituosiuose traukiniuose, Paryžiaus Charles'io De Gaulle'io oro uoste.
Tačiau atskirų atvejų pareigūnai nepatvirtino, o televizija RMC pranešė, kad Paryžiaus transporto operatorės RATP atlikto tyrimo metu transporte blakių neaptikta.
RE parlamentaras Bruno Studeras sakė, kad prioritetas ateičiai būtų blakių paplitimo įvertinimas.
„Šiandien nežinome, ar blakių yra daugiau nei 2019 metais“, – sakė jis.
Be statistinių įrankių, įstatymo projekte gali būti numatyta galimybė pripažinti šią problemą kaip visuomenės sveikatos klausimą, sakė jo kolega Robinas Reda.
„Iššvaistėme šešerius metus. Vyriausybė nieko nepadarė“, – sakė kraštutinių kairiųjų partijos „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI) parlamentinės frakcijos vadovė Mathilde Panot. Ji pridūrė, kad dabar skubiai reikia nacionalinio prevencijos plano, atitinkamo fondo ir valstybės teikiamų kenkėjų naikinimo paslaugų.
Patalinės blakės dažnai veisiasi čiužiniuose, gali slėptis drabužiuose ir bagaže. Naktimis jos išlenda iš slėptuvių maitintis žmogaus krauju. Blakių įkandimo vietos parausta, patinsta, jas niežti ir skauda.
Šie parazitai taip pat dažnai sukelia psichologines kančias, miego sutrikimus, nerimą ir depresiją.
