Pareiškimo autorės pažadėjo apsaugoti Europos įmones, palaikančias „teisėtus“ verslo ryšius su Iranu.
„Giliai apgailestaujame dėl Jungtinių Valstijų sankcijų sugrąžinimo, kylančio iš jų pasitraukimo iš Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA)“, – sakoma pranešime.
Po daugelį metų trukusių derybų sudaryta galingųjų šalių ir Teherano sutartis turėjo apriboti Irano branduolinius pajėgumus mainais į sankcijų sušvelninimą.
Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas gegužę paskelbė, kad Vašingtonas traukiasi iš JCPOA ir kad anksčiau galiojusios sankcijos bus atnaujintos. Dėl šios priežasties ES ėmėsi ieškoti galimybių apsaugoti savo bendroves, užmezgusias prekybos ryšių su Iranu.
Penktadienį paskelbtame pareiškime ES šalys gina JCPOA kaip „itin svarbią Europos, regiono ir viso pasaulio saugumui“.
„Mūsų uždavinys – apsaugoti Europos ekonomikos veikėjus, užsiimančius teisėta komercine prekyba su Iranu“, – sakoma pareiškime.
Europa taip pat sieks „išlaikyti veikiančius finansų kanalus su Iranu ir užtikrinti, kad toliau vyktų Irano naftos ir dujų eksportas“.
„Maksimalus spaudimas“
JAV grąžinamos sankcijos įsigalios pirmadienį. Jos susijusios su Irano laivybos, finansų ir energetikos sektoriais. Tai antrasis varžomųjų priemonių paketas, sugrąžintas JAV administracijos nuo gegužės, kai D.Trumpas paskelbė, jog Vašingtonas traukiasi iš JCPOA.
Nors esama tam tikrų išimčių, sankcijos taip pat paveiks šalis, nesiliausiančias importuoti Irano naftos, taip pat užsienio bendroves, palaikančias verslo ryšius su „juoduosiuose sąrašuose“ atsidūrusiais Irano subjektais, įskaitant Irano centrinį banką, keletą privačių finansų institucijų ir valstybines uostų bei krovinių gabenimo laivais bendroves.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pabrėžė, kad šiomis sankcijomis „siekiama iš pagrindų pakeisti Irano Islamo Respublikos elgesį“. Jis paskelbė 12 reikalavimų, kuriuos Iranas privalo išpildyti, jeigu nori, kad sankcijos būtų atšauktos. Tarp jų yra reikalavimas nutraukti paramą terorizmui, baigti karinį dalyvavimą Sirijoje ir sustabdyti branduolinių ir balistinių raketų technologijų plėtrą.
„Maksimalus spaudimas reiškia maksimalų spaudimą“, – pridūrė diplomatijos vadovas.
Europos Sąjunga savo ruožtu argumentuoja, kad Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) 12 savo ataskaitų iš eilės konstatavo, jog Iranas iš esmės laikosi sutarties sąlygų.
M.Pompeo sakė, aštuonioms šalims laikinai nebus taikomos nuobaudos, todėl jos kurį laiką dar galės importuoti Irano naftos produktus. Jų sąrašo jis nepaskelbė, bet manoma, kad tarp šių šalių yra JAV sąjungininkės Italija, Indija, Japonija ir Pietų Korėja, taip pat Turkija. Valstybės sekretorius sakė, kad šios šalys dėjo pastangas nutraukti šį importą, bet nespėjo to padaryti iki galutinio termino pirmadienį.
JAV iždo sekretorius Stephenas Mnuchinas sakė, kad dar 700 Irano bendrovių ir fizinių asmenų bus įtraukti į atnaujintus sankcijų sąrašus.
Griežtosios linijos Irano atžvilgiu šalininkai JAV Kongrese ir kitur tikriausiai liks nusivylę šiomis sankcijomis, nes jie reikalavo, kad jokių laikinų nuolaidų nebūtų ir kad Iranas būtų atribotas nuo tarptautinės tarpbankinių operacijų informacinės sistemos SWIFT.
S.Mnuchinas teisino sprendimą leisti kai kuriems Irano bankams likti prisijungusiems prie SWIFT ir sakė, kad šią sistemą prižiūrinti Belgijoje įsikūrusi įmonė buvo perspėta, jog jai gresia nuobaudos, jeigu sistema bus leidžiama naudotis institucijoms, kurioms taikomos sankcijos.
M.Pompeo ir S.Mnuchinas sakė, kad įvedus sankcijų režimą bus daroma išimčių humanitarinio pobūdžio pirkimams.