Atšaukta dešimtys geležinkelio ir metropoliteno traukinių, lėktuvų skrydžių, dauguma mokyklų vėl buvo uždarytos arba teikė tik dienos priežiūros paslaugas. Dėl toliau blokuojamų keturių iš aštuonių šalies naftos perdirbimo gamyklų kyla nerimas dėl galimo degalų trūkumo.
Prancūzijos geležinkelių operatorė SNCF pranešė, kad jau nutraukė bilietų pardavimą savaitgaliui, atšaukė 90 proc. penktadienį planuotų greitųjų traukinių TGV, o savaitgalį padėtis veikiausiai nepagerės.
Atšaukta pusė tarp Paryžiaus ir Londono kursuojančių „Eurostar“ traukinių, važinėja tik du trečdaliai traukinių į Briuselį ir Amsterdamą.
Šis streikas yra naujausias išbandymas E.Macronui po kelis mėnesius rengtų mokytojų, ligoninių darbuotojų, policininkų ir ugniagesių protestų ir ilgiau kaip metus gyvuojančio „geltonųjų liemenių“ judėjimo keliamų socialinių neramumų.
Profsąjungos tvirtina, kad E.Macrono siūlymas įvesti vienos pensijos sistemą panaikintų dešimtis atskirų pensijų planų viešojo sektoriaus darbuotojams. Dėl šios reformos milijonai žmonių privačiame ir viešajame sektoriuje bus priversti dirbti gerokai ilgiau nei iki 62 metų – oficialaus pensinio amžiaus.
Vyriausybė kitą savaitę planuoja atskleisti savo siūlomos reformos detales, bet jau dabar pripažįsta, kad žmonėms reikės dirbti ilgiau, kad išlaikytų sistemą, kurios deficitas iki 2025 metų gali išaugti iki 17 mlrd. eurų.
„Mums reikia dar daugiau“
Prancūzijoje ketvirtadienį vykusiose demonstracijose dalyvavo mažiausiai 800 tūkst. žmonių, skelbia Vidaus reikalų ministerija. Tai buvo viena didžiausių profsąjungų protesto akcijų per beveik dešimtmetį.
Kita streikų ir demonstracijų diena turėtų būti antradienį – dieną po profsąjungų lyderių dar vieno susitikimo su vyriausybės pareigūnais dėl pensijų reformos.
„Streikuoja daug žmonių, bet dabar mums reikia dar daugiau, jeigu norime daryti įtaką šiems sprendimams“, – sakė profsąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas televizijai LCI.
Nors dauguma ketvirtadienį vykusių demonstracijų buvo taikios, policijai teko panaudoti ašarines dujas, kad išvaikytų kelias dešimtis juodai apsirengusių protestuotojų, per demonstraciją Paryžiuje daužiusių langus ir svaidžiusių akmenis. Taip pat buvo padegtas vienas statybininkų vagonėlis.
Per neramumus buvo suimta dešimtys žmonių. Trys žurnalistai buvo sužeisti, kai į juos pataikė, kaip pranešama, ašarinės ar garsinės granatos. Vienas iš sužeistųjų buvo turkų žurnalistas, kuriam buvo pataikyta į veidą.
Taip pat gauta pranešimų apie susirėmimus Nante, Lione ir kituose miestuose, priminusius smurto protrūkius per keletą „geltonųjų liemenių“ protestų praėjusį lapkritį.
Dar vieni 1995-ieji?
Dėl oro dispečerių streiko keletas oro linijų visai atšaukė savo skrydžius, o nacionalinė oro vežėja „Air France“ atšaukė 30 proc. savo vidaus skrydžių ir 10 proc. trumpojo nuotolio tarptautinių maršrutų.
Paryžiuje buvo uždarytos devynios iš 16 metropoliteno linijų, o likusios dirbo tik piko valandomis, todėl daugelis kelionei rinkosi dviračius, elektra varomus paspirtukus ar ieškojo kitų alternatyvų.
Laikas parodys, ar šie protestai pasieks 1995 metų protestų prieš pensijų reformą mastą. Tuomet Prancūzija buvo paralyžiuota tris savaites, kol pagaliau vyriausybė buvo priversta nusileisti.
E.Macronas, buvęs investicijų bankininkas, jau gana sėkmingai prastūmė visą virtinę prieštaringai vertinamų reformų, įskaitant darbo įstatymų pakeitimą ir reikalavimų bedarbių pašalpoms gauti sugriežtinimą.
Tačiau tai pirmas atvejis, kai atskiros būsimomis permainomis nepatenkintos grupės protestuoja bendrai.
Kol kas E.Macronas viešai apie streikus nekalba, tačiau vienas pavardės nenorėjęs skelbti šaltinis prezidentūroje ketvirtadienį sakė, kad prezidentas yra „ramus“ ir „pasiryžęs vykdyti šią reformą“ „įsiklausymo ir konsultacijų“ būdu.
