Vienas iš moters sūnų miesto pareigūnui papasakojo, kad motina vaikystėje išvengė liūdnai pagarsėjusio 1942 metų įvykio, kai buvo sugaudyta daugiau kaip 13 tūkst. žydų.
Išgyveno mažiau nei 100 iš tų žydų, uždarytų vadinamajame žiemos velodrome Paryžiuje, o paskui nusiųstų į nacių mirties stovyklas.
Nužudytos moters, kuri gyveno viena, skrodimas parodė, kad jai prieš penktadienio gaisrą buvo kelis kartus durta.
Žydų bendruomenės apsaugos tarnyba (SPCJ), kuri glaudžiai bendradarbiauja su prancūzų policija, ją vadina Mireille K.
Paryžiaus prokuratūra sekmadienį pranešė, kad nusikaltimo motyvo dar nenustatė, bet „neatmeta jokios hipotezės“.
„Tyrimas atskleidė elementų, rodančių, kad antisemitinio motyvo nebuvo, bet ši tikimybė dar neatmesta“, – sakoma vėlai sekmadienį paskelbtame SPCJ pareiškime.
Prancūzijos žydų organizacijas vienijanti grupė CRIF paragino „kuo skaidriausiai“ atlikti tyrimą, „kad kuo greičiau paaiškėtų šio barbariško nusikaltimo motyvas“.
Prancūzijos žydų bendruomenė, kuriai priklauso daugiau kaip pusė milijono žmonių, pastaruoju metu reiškė vis didesnį nerimą dėl smurtinių antisemitinių aktų dažnėjimo.
Praėjusį mėnesį teisėjas patvirtino, kad 2017 metų balandį įvykdytos žmogžudystės, kai 65 metų žydų ortodoksė Sarah Halimi buvo sumušta ir išmesta pro savo namų langą, motyvas buvo antisemitizmas.
