Šiuo metu Kinijoje viešintis E.Macronas susiduria su didžiausiu iššūkiu per savo antrąją kadenciją dėl savo programinės pensijų sistemos pertvarkos, pagal kurią pensinis amžius didinamas nuo 62 iki 64 metų ir reikalaujama, kad žmonės dirbtų ilgiau, kad gautų visą pensiją.
„Mes išgyvename socialinę krizę, demokratijos krizę“, – teigė centristinės profsąjungos CFDT vadovas Laurent'as Bergeris.
„Tai problema,.. kurią turi spręsti prezidentas“, – nurodė jis.
Demonstracijos paplito po visą šalį, o streikuojantys darbuotojai netoli sostinės esančiame Charles'io de Gaulle'io oro uoste mojavo profsąjungų vėliavomis, rodė televizijos filmuota medžiaga.
Protestuotojai vakariniame Vano mieste dieną pradėjo šokdami kongą ir klausydamiesi pučiamųjų orkestro muzikos, minios žmonių taip pat susirinko vakariniame Nanto mieste ir pietiniame Marselio uostamiestyje.
„Dar nepasidavėme ir neketiname pasiduoti“, – teigė 50-metis valstybės tarnautojas Davy Chretienas, dalyvavęs protestuose Marselyje.
Pastaruoju metu buvo pasirodę ženklų, kad du su puse mėnesio trunkantis protesto judėjimas pradeda prarasti pagreitį, bet profsąjungos tikėjosi, kad 11-ąją akcijos dieną susirinks daug žmonių.
Visos konflikto šalys laukia balandžio 14 dieną priimsimo Prancūzijos Konstitucinės tarybos sprendimo dėl reformos teisėtumo; ši institucija turi teisę panaikinti kai kuriuos ar net visus teisės aktus.
Nors Konstitucinės tarybos nariai, vadinami „išminčiais“ (pranc. les sages), priims sprendimą vadovaudamiesi griežtu įstatymo aiškinimu, profesinės sąjungos nori parodyti, kad protestų judėjimas vis dar neišsisėmė, kad ir koks būtų priimtas sprendimas.
„Vis dar prašome atšaukti reformą“, – ketvirtadienio rytą radijui RTL sakė L. Bergeris.
„Mes išgyvename socialinę krizę, demokratijos krizę, – teigė jis. – Tai problema,.. kurią turi išspręsti prezidentas.“
Kovo 16 dieną ministrei pirmininkei Elisabeth Borne pasinaudojus prieštaringai vertinamais vykdomosios valdžios įgaliojimais, protestai peraugo į smurtinius neramumus ir įstatymo projektas buvo priimtas parlamente be balsavimo.
Praranda pagreitį?
Trečiadienį Prancūzijos profesinės sąjungos pareiškė, kad susitikimas su ministre pirmininke, kuriuo siekta sumažinti įtampą dėl prieštaringai vertinamos pensijų reformos, buvo nesėkmingas, nes ji atsisakė atšaukti pakeitimus.
Tai buvo pirmasis toks abiejų pusių susitikimas po to, kai metų pradžioje Prancūzijos vyriausybė pateikė ginčytiną pensijų įstatymo projektą.
Iki savaitės pabaigos E.Macronas liks Kinijoje, kur jo patarėjas atmetė kaltinimus dėl demokratijos krizės Prancūzijoje, nurodydamas, kad pensijų reforma buvo įtraukta į prezidento programą per praėjusių metų kampaniją.
„Negalima kalbėti apie demokratijos krizę, kai įstatymo projektas buvo priimtas, visuomenei išaiškintas ir vyriausybė prisiima už jį atsakomybę“, – teigė patarėjas, sutikęs kalbėti su anonimiškumo sąlyga.
Policija mano, kad ketvirtadienį visoje šalyje protestuos nuo 600 000 iki 800 000 žmonių.
Profesinių sąjungų vadovai paragino ketvirtadienį surengti rekordinį protestą.
Tačiau praėjusį antradienį vykusių streikų ir protestų dalyvių skaičius, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo.
Kovo 7 dieną visoje šalyje prieš reformą protestavo rekordinis skaičius žmonių – daugiau nei 1,2 mln.
Anot transporto operatorės RATP, tikimasi, kad pirmą kartą streiko dieną Paryžiaus metro sistema veiks su minimaliais trikdžiais.
Geležinkelio operatorė SNCF pranešė, kad visoje šalyje važiuos trys iš keturių greitųjų traukinių.
Keliuose Prancūzijos miestuose mokiniai ir studentai surengė protestus prie mokyklų ir universitetų, o Šveitimo ministerija nurodė, kad streikavo tik 8 proc. mokytojų.
„Tarpinis momentas“
Politikos analitikas Dominique Andolfatto nurodė, kad ketvirtadienio įvykiai yra tik tarpinis momentas prieš Konstitucinei tarybai priimant sprendimą balandžio 14 dieną.
„Ne viskas priklauso nuo šiandienos“, – teigė jis radijui „France Info“.
Vyriausybė teigia, kad norint išvengti pensijų sistemos nuosmukio, būtina dirbti ilgiau.
Atsižvelgiant į pailgėjusią vidutinę gyvenimo trukmę, kitose Europos šalyje žmonės dažniausiai į pensiją išeina gerokai perkopę 60 metų amžių.
Kritikai nurodo, kad pensijų reforma yra nesąžininga sunkų darbą dirbančių asmenų, kurie pradeda dirbti labai anksti, taip pat moterų, kurios nutraukia karjerą, kad galėtų auginti vaikus, atžvilgiu.
Jei Konstitucinė taryba uždegs žalią šviesą, E. Macronas galės pasirašyti pakeitimus.
Tačiau dėl šios priešpriešos sumažėjo jo populiarumas, o trečiadienį paskelbti apklausos duomenys parodė, kad kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen įveiktų jį, jei prezidento rinkimai įvyktų dabar.
Televizijos BFM užsakymu „Elabe“ grupės atlikta apklausa parodė, kad M. Le Pen surinktų 55 proc., o E. Macronas – 45 proc. balsų, jei jie varžytųsi antrajame rinkimų ture.
