Nors prieš imigraciją nusiteikusi euroskeptiška partija gali nesurinkti absoliučios daugumos, sunkiai funkcionuojantis parlamentas paliktų susiskaldžiusią Prancūziją politinėje nežinioje ir susilpnintų jos tarptautinę padėtį.
Balsavimas prasidėjo 8 val. vietos laiku ir tęsis iki 18 val. (nuo 9 val. iki 19 val. Lietuvos laiku), arba 20 val. (21 val. Lietuvos laiku) didžiuosiuose miestuose.
Šie rinkimai turės lemiamą reikšmę šalies politinei ateičiai, o kraštutiniai dešinieji pirmą kartą gali tapti didžiausia partija prancūzų parlamente.
Centristų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmalaikius rinkimus paskelbė trimis metais anksčiau, nei numatyta, po to, kai jo jėgos buvo sutriuškintos birželį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose.
Birželio 30 dieną vykusiame pirmajame rinkimų ture triskart kandidatės į prezidentus M. Le Pen kraštutiniai dešinieji buvo įsitikinę, kad gali laimėti absoliučią daugumą parlamente ir premjeru paskirti jos proteguojamą partijos lyderį 28 metų Jordaną Bardellą (Žordaną Bardelą).
Tačiau praėjusią savaitę centro ir kairiojo sparno atstovai sudarė daugiau kaip 200 taktinio balsavimo susitarimų, siekdami užkirsti kelią visiškai RN pergalei.
Taip sugrįžo prieš kraštutinius dešiniuosius nukreiptas „Respublikonų frontas“, pirmą kartą suburtas, kai M. Le Pen tėvas Jeanas-Marie Le Pen (Žanas Mari Le Pen) per 2002 metų prezidento rinkimų antrąjį turą susidūrė su Jacques'u Chiracu (Žaku Širaku).
Naujausios apklausos rodo, kad RN negaus 289 mandatų, reikalingų absoliučiai daugumai 577 vietų Nacionalinėje asamblėjoje, tačiau vis tiek bus didžiausia partija parlamente.