Apie 85 tūkst. balsavimo apylinkių buvo atidarytos 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku ir didžiuosiuose miestuose veiks iki 20 val. (21 val.).
Apie 44,5 mln. balso teisę turinčių piliečių galės rinktis iš dešimties kandidatų, tarp jų dabartinio šalies vadovo N.Sarkozy, Socialistų partijos kandidato Francois Hollande'o ir ultradešiniojo Nacionalinio fronto vadovės Marine Le Pen.
Šeštadienį Prancūzijos piliečiai jau galėjo balsuoti abiejuose Amerikos žemynuose, taip pat kai kuriose atokiose užjūrio teritorijose – Ramiojo, Indijos ir Atlanto vandenynų salose, kur teisę balsuoti turi 882 tūkst. žmonių.
Per paskutinį rinkimų kampanijos susitikimą penktadienį, prieš pat įsigaliojant agitacijos draudimui, N.Sarkozy pareiškė savo šalininkams, kad atėjo „tiesos akimirka“.
Anksčiau penktadienį duodamas interviu vienam Prancūzijos radijui, N.Sarkozy neįprastai atgailavo, pripažindamas savo „klaidas“ po to, kai buvo ištrinktas į prezidento postą 2007 metais. Jis sakė, kad ne iš karto suprato „simbolinį prezidento vaidmens matmenį“.
Šių metų prezidento rinkimai taps tam tikru išbandymu N.Sarkozy asmeniniam įvaizdžiui, ypač polinkiui į prašmatnų gyvenimą, dėl ko jis pelnė pravardę „blizgučių prezidentas“.
F.Hollande'as, kuris, kaip rodė apklausos, turi daugiausia galimybių patekti į antrąjį rinkimų ratą, kurstė „antisarkozizmo“ bangą.
Apklausos rodė, kad tiek N.Sarkozy, tiek F.Hollande'as per pirmąjį turą surinks mažiau nei 30 proc. balsų ir kad socialistas nežymiai pirmauja pagal populiarumą.
Dar trys kandidatai gali surinkti dviženklį skaičių (išreikštą procentais) – tai M.Le Pen, kraštutinių kairiųjų kiršintojas Jeanas-Lucas Melenchonas ir veteranas centristas Francois Bayrou.
Prancūzijoje kairieji valdžioje paskutinį kartą buvo 1995 metais, o anksčiau 5-ojoje respublikoje buvo tik vienas kairiųjų pažiūrų prezidentas – socialistas Francois Mitterrand'as.
Jeigu, kaip rodo apklausų rezultatai, N.Sarkozy pralaimėtų antrąjį turą gegužės 6 dieną, jis būtų pirmasis nuo 1981 metų Prancūzijos prezidentas, neperrinktas antrai kadencijai. Paskutinis prezidentas, vadovavęs šaliai tik vieną kadenciją, buvo centro kairiųjų pažiūrų Valery Giscard'as d'Estaing'as.
Pagal Prancūzijos įstatymus, jeigu nė vienas kandidatas nesurenka 50 proc. ar daugiau balsų, du daugiausia balsų surinkę kandidatai varžosi antrame rinkimų rate, kuris šiemet vyktų gegužės 6-ąją.