Devynios profesinės sąjungos, atstovaujančios 5,4 milijonams darbuotojų, susivienijo ragindamos rengti nacionalinio masto streikus ir demonstracijas, siekdamos parodyti, kad visiškai nepritaria E.Macrono norui pertvarkyti milžiniškąjį viešąjį sektorių.
Šie streikai – jau ketvirtoji demonstracija Prancūzijoje nuo rugsėjo mėnesio. Siekiama, kad 39 metų prezidentas atsisakytų savo reformų; vyriausybės atsaką atidžiai stebi partneriai Europoje ir investuotojai.
E.Macrono planus garsiai kritikuoja jo oponentai, tačiau kol kas į gatves išėjo mažiau žmonių, nei prieš ankstesnes vyriausybes, kurios dėl paralyžiuojančių darbuotojų kolektyvinių veiksmų ir protestų buvo priverstos atsisakyti savo reformų.
„Daugybė žmonių yra nepatenkinti, turime išklausyti, ką jie nori pasakyti“, – „France 2“ televizijai antradienį sakė vyriausybės atstovas Christophe‘as Castaneras kalbėdamas apie protestuotojus.
Premjeras Edouardas Philippe pirmadienį leido suprasti, kad vyriausybė nekeis savo planų, tačiau viešojo sektoriaus darbuotojus guodė, sakydamas, kad jie nėra visiškai nevertinami.
Anot švietimo ministerijos, tik 17,5 proc. mokytojų streikavo, nors profsąjungos sakė, kad šis skaičius žymiai didesnis – 35-50 procentų.
Šį antradienį pirmą kartą per dešimtmetį visos devynios viešojo sektoriaus profsąjungos bendrai paragino streikuoti, tačiau atrodo, kad šalies geležinkeliai ir mokyklos paveiktos tik minimaliai.
Anot švietimo ministerijos, tik 17,5 proc. mokytojų streikavo, nors profsąjungos sakė, kad šis skaičius žymiai didesnis – 35-50 procentų.
Apie 30 proc. skrydžių į Paryžiu ir iš jo bei kitų didesnių miestų atšaukti dėl atsargumo. Ligoninių profsąjungos irgi paragino medicinos darbuotojus streikuoti, pirmą kartą nuo 2009 metų.
Didžiausia demonstracija turėtų įvykti Paryžiuje po pietų.
„Vyriausybė atrodo nesupranta, koks didelis yra viešojo sektoriaus darbuotojų nerimas“, – verslo dienraščiui „Les Echos“ pirmadienį sakė Prancūzijos antrosios pagal dydį profsąjungos – CFDT – vadovas Laurentas Bergeris.
„Jie kenčia, nes mano, kad yra laikomi tik našta, o ne nauda biudžetui“, – sakė jis.
Streikai surengti tuo metu, kai E.Macronas, kairiųjų laikomas turtuolių prezidentu, toliau yra kritikuojamas dėl menkinančių komentarų apie nepatenkintus darbuotojus.
Tarp demonstravusių pastarąjį mėnesį yra pensininkai ir sunkvežimių vairuotojai, o regioninės vyriausybės piktinasi, kad jų finansavimas iš Paryžiaus sumažintas 450 milijonų eurų.
Aukštai iškelta galva
Didžiausia profesinė sąjunga CGT ir Prancūzijos kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas tikisi, kad antradienio streikai įkvėps naujo vėjo jų protesto judėjimui ir paskatins kitas nepatenkintas žmonių grupes stoti į kovą.
Fredericas Dabis iš Prancūzijos viešosios nuomonės instituto (Ifop) sako, kad viešojo sektoriaus darbuotojai mano esantys aukojami.
Nors jie E. Macroną rėmė prezidento rinkimuose, dabar jaučiasi, kad „turi sumokėti už vyriausybės politiką“, – AFP sakė F.Dabis.
Daugiausiai nerimo viešojo sektoriaus darbuotojams kelia E. Macrono planai įšaldyti jų algas dabartiniu lygiu, padidinti mokesčius ir 2018 metais panaikinti 1600 viešojo sektoriaus darbo vietų – pirmasis etapas siekiant iki 2022 metų viešojo sektoriaus darbo vietų sumažinti 120 tūkstančių.
Vis dėl to, kol kiti darbuotojai nepadės savo įrankių ir į gatves neišeis jauni žmonės, pasipiktinę studentų būsto subsidijomis, E.Macronas toliau galės laisvai įgyvendinti savo planus, sakė F.Dabis.
„E.Macronui naudinga tai, kad jis matomas vykdantis savo programą aukštai iškelta galva“, – pridūrė F.Dabis.
Dar vienas ženklas, kad Prancūzijos prezidentas kol kas turi viršų, yra atsigavę apklausų rezultatai, kurie vasarą smarkiai nusmuko iki apytiksliai 30 procentų.