Prancūzijoje vyks paskutiniai protestai dėl E.Macrono pensijų reformos

Policija tikisi, kad visoje šalyje protestuose dalyvaus apie 400–600 tūkst. žmonių, tai yra mažiau nei pusė beveik 1,3 mln. žmonių, kurie kovo mėnesį dalyvavo pačiame demonstracijų prieš siekį padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų įkarštyje.

Saugumo pajėgos budi, o Paryžiuje laukiama apie 1 500 anarchistų ir radikalų protestuotojų, o regioniniuose miestuose, tokiuose kaip Nantas ir Renas, vėl kyla susirėmimų pavojus.

Šiuo metu visas dėmesys sutelktas į Konstitucinį Teismą, kuris turi priimti sprendimą dėl pensijų įstatymo projekto teisėtumo.

„Penktadienį priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas užbaigs demokratines ir konstitucines procedūras“, – sakė E.Macronas žurnalistams trečiadienį viešėdamas Nyderlanduose ir pridūrė, kad vieši debatai „tikrai tęsis“.

Jei teismas uždegs žalią šviesą – o ministrai yra įsitikinę, kad taip ir bus –, E.Macronas tikisi nedelsiant pasirašyti įstatymą, kad pakeitimai įsigaliotų iki 2023 metų pabaigos.

Pastarosiomis savaitėmis ne kartą atmetęs raginimus derėtis su profsąjungų lyderiais, 45-erių politikas teigė, kad paskelbus teismo sprendimą pakvies profsąjungų atstovus diskusijoms.

„Žinau, kad mūsų dabartinių nesutarimų pėdsakai išliks, bet tai darysiu [kviesdamas į derybas] santarvės dvasia ir norėdamas žvelgti į ateitį, kad ir koks sprendimas būtų paskelbtas“, – pridūrė jis.

Jei įstatymas bus patvirtintas, dar neaišku, ar profsąjungos rengs daugiau streikų, nes akivaizdu, kad pagreitis mažėja, o darbuotojai nenori atsisakyti atlyginimų dėl, atrodo, pralaimėtos kovos.

Apklausos rodo, kad maždaug du iš trijų prancūzų nepritaria pensijų pertvarkai, tačiau E.Macronas tvirtina, kad ji būtina norint užkirsti kelią dideliam sistemos deficitui ateinančiais dešimtmečiais.

Kritikai kaltina prezidentą, kad jis nepaisė viešosios nuomonės ir parlamento, kurio mažumos vyriausybė pasinaudojo prieštaringai vertinamais vykdomosios valdžios įgaliojimais, kad kovo pabaigoje be balsavimo priimtų teisės aktą.

Kalbėdamas Nyderlanduose E.Macronas pensijų pokyčius susiejo su būtinybe Prancūzijai kontroliuoti viešąsias išlaidas ir savo platesne darbotvarke, kuria siekiama glaudesnių Europos Sąjungos narių ekonominių ryšių.

„Didžiuojuosi Prancūzijos socialiniu modeliu ir jį ginu, bet jei norime, kad jis būtų tvarus, turime gaminti daugiau, – sakė jis. – Turime iš naujo industrializuoti šalį. Turime sumažinti nedarbą ir padidinti šalyje atliekamų darbų kiekį. Ši pensijų reforma yra to dalis.“