Pagal 2011 metais pasirašytą 1,2 mlrd. dolerių vertės kontraktą Prancūzija turi parduoti Rusijai du „Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Pirmąjį laivą Rusija turėtų gauti šių metų spalį, antrąjį – 2015 metais.
Kol kas Prancūzija nepaisė spaudimo sustabdyti šio prieštaringai vertinamo kontrakto, kurio pasirašymas sulaukė audringos reakcijos iš Jungtinių Valstijų ir kitų NATO sąjungininkių, vykdymą.
„Prancūzijai nereikia niekieno pamokymų dėl tvirtumo, – sakė L.Fabiusas. – Prancūzija vykdys savo pareigą – tiek dėl Ukrainos, tiek kitur.“
Tačiau „dėl kontraktų galioja taisyklė, kad pasirašytų susitarimų laikomasi“, pabrėžė užsienio reikalų ministras spaudos konferencijoje, kuri buvo surengta per jo dviejų dienų vizitą Vašingtone.
Pasak ministro, pardavimas galėtų būti atšauktas, jei Rusijai būtų įvestos naujos tarptautinės sankcijos už jos veiksmus Ukrainoje, ypač jei ji imsis priemonių sužlugdyti gegužės 25 dieną numatytus Ukrainos prezidento rinkimus.
„Teisiškai mes neturime galimybės jų nevykdyti“, – pridūrė jis, paaiškindamas, kad Rusija jau sumokėjo „daugiau nei pusę“ sutartos sumos.
Jungtinės Valstijos ragino Prancūziją neparduoti karo laivų Maskvai, teigdamos, jog kontrakto atšaukimas būtų aiškus pasaulinio pykčio dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomos agresijos Ukrainos atžvilgiu ženklas.
Valstybės departamentas išreiškė „susirūpinimą“, o antradienį šis klausimas buvo aptartas per L.Fabiuso susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry.
Prancūzų ministras sakė, kad J.Kerry oficialiai neprašė Paryžiaus atšaukti karinį kontraktą, ir pakartojo, jog „galutinis sprendimas bus priimtas spalį“.
„Tuomet pamatysime, koks bus teisinis šio sprendimo kontekstas“, – aiškino jis.
Pasak ministro, pardavimas galėtų būti atšauktas, jei Rusijai būtų įvestos naujos tarptautinės sankcijos už jos veiksmus Ukrainoje, ypač jei ji imsis priemonių sužlugdyti gegužės 25 dieną numatytus Ukrainos prezidento rinkimus.
„Jei dėl trukdžių rinkimai neįvyktų, tuomet mes galėtume svarstyti griežtesnes sankcijas, kurios, suprantama, galėtų būti nukreiptos prieš bet kokius sektorius – energetiką, finansus ar gynybą“, – sakė L.Fabiusas.
