Poros advokatai iškart apskundė teismo nuosprendį.
66 metų F. Fillonas buvo nuteistas penkerius metus kalėti, kurių treji skirti lygtinai. Be to, jam skirta 375 tūkst. eurų bauda, 10 metų bus draudžiama siekti renkamo posto. Jis lieka laisvėje, kol bus išnagrinėta apeliacija.
64 metų Penelope Fillon buvo nuteista kaip bendrininkė, jai skirta lygtinė trejų metų įkalinimo bausmė ir tokio paties dydžio bauda.
Be to, porai nurodyta grąžinti Nacionalinei Asamblėjai daugiau kaip 1 mln. eurų.
„Niekas nepagrindžia išmokėto atlyginimo“
F. Fillonui daugelis prognozavo pergalę 2017-ųjų prezidento rinkimuose, bet tų metų sausį tiriamosios žurnalistikos laikraštis „Le Canard Enchaine“ paskelbė apie įtariamas jo machinacijas ir tai pakirto pasitikėjimą juo.
F. Fillonas liko trečias pirmajame rinkimų rate: jį aplenkė centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen.
Keliuose straipsniuose laikraštis rašė matęs Velse gimusios P. Fillon atlyginimo lapelius, rodančius, kad jai, kaip F. Fillono asistentei šalies parlamente, 1986–2013 metais buvo išmokėta 680 tūkst. eurų, bet ji parlamente neatliko jokio ar beveik jokio darbo.
Vėliau paaiškėjo, kad F. Fillonas, būdamas senatoriumi, dar prieš tapdamas premjeru prezidentaujant Nicolas Sarkozy, panaudojo viešąsias lėšas sumokėti dviem savo atžaloms 117 tūkst. eurų už galimai fiktyvų darbą.
Paryžiaus teismas nusprendė, kad F. Fillonas „įsteigė organizaciją, leidžiančią neteisėtai pasisavinti pinigus asmeniniam naudojimui“.
Teismo pranešime sakoma, kad „teisme nebuvo įrodyta nieko konkretaus dėl ponios Fillon darbo“.
„Ji nevykdė jokios profesinės veiklos drauge su vyru, – nurodė teismas. – Niekas nepagrindžia išmokėto atlyginimo.“
Sutuoktiniai savo kaltę neigia.
F. Fillono advokatas Antoninas Levy žurnalistams pareiškė, kad „bus naujas teismas... Galėsime užmegzti išsamias ir ramias diskusijas, kurios pagaliau leis įgyvendinti teisingumą“.
„Nesąžininga, sisteminga praktika“
P. Fillon vaidmuo daug dėmesio sulaukė per teismo procesą vasario ir kovo mėnesiais, kai buvo siekiama nustatyti, ar jos veikla buvo tradicinis išrinkto pareigūno partnerio vaidmuo, ar realus apmokamas darbas.
Kaltintojai pasmerkė „nesąžiningą, sistemingą praktiką“.
F. Fillonas buvo kaltinamas netinkamai panaudojęs viešąsias lėšas, gavęs pinigų iš netinkamai panaudotų viešųjų lėšų ir pasisavinęs įmonės turtą. Jo žmonai buvo pareikšti kaltinimai bendrininkavimu.
Teismo proceso metu P. Fillon aiškino, kaip nusprendė paremti savo vyro karjerą, kai jis 1981 metais mažame Sablė prie Sarto miestelyje Prancūzijos vakaruose pirmą kartą buvo išrinktas į parlamentą.
Bėgant metams, jai buvo siūlomos įvairios darbo sutartys kaip asistentei parlamente, priklausomai nuo jos vyro politinės karjeros.
Ji sakė, kad jos darbas daugiausia būdavo ataskaitos apie vietos reikalus, korespondencijos peržiūrėjimas, susitikimai su gyventojais ir pagalba rengiant kalbas vietos renginiams. Pasak P. Fillon, taip dirbdama ji galėjo turėti lankstų grafiką ir auginti penkis poros vaikus F. Fillono užmiesčio dvare. Ji taip pat teigė, kad jos vyras nuspręsdavo dėl jos darbo sutarčių detalių.
Kaltintojai atkreipė dėmesį į realių jos darbo įrodymų trūkumą, taip pat tai, kad nėra deklaracijų dėl kokių nors apmokamų atostogų ar motinystės atostogų, o jos atlyginimai būdavo iki devynių kartų didesni už minimalią algą Prancūzijoje.
Prokuroras Aurelienas Letocart'as (Oreljanas Letokaras) įrodinėjo, kad „susitikimai su rinkėjais, vaikų paėmimas iš mokyklos, apsipirkimas ar korespondencijos skaitymas neturėtų būti apmokamas darbas“.
Pasak A. Letocart'o, F. Fillonas „buvo tvirtai įsitikinęs nebaudžiamumu, tikras, kad jo statusas įtikins visus nepatraukti jo į teismą“.
„Tai tampa ciniška, kai tokį požiūrį demonstruoja žmogus, savo skiriamuoju ženklu padaręs sąžiningumą“, – tvirtino prokuroras.
F. Fillonas teigė, kad jo žmonos darbas buvo realus ir kad, pagal valdžių atskyrimo principą, teisingumo sistema negali kištis į tai, kaip koks nors įstatymų leidėjas organizuoja darbą savo biure.
Šioje byloje dėl netinkamo viešųjų lėšų panaudojimo buvo teisiamas ir buvęs įstatymų leidėjas Marcas Joulaud (Markas Žulo). Buvo įtariama, kad jis buvo sukūręs fiktyvią darbo vietą P. Fillon 2002–2007 metais, kai jos sutuoktinis buvo ministru. M. Joulaud pripažintas kaltu, jam skirta trejų metų lygtinė laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinimai taip pat apima sutartį, pagal kurią P. Fillon 2012–2013 metais galėjo uždirbti 135 tūkst. eurų kaip vieno literatūrinio žurnalo, kurio savininkas yra jos vyro draugas, konsultantė. Tai taip pat laikoma įtariamu fiktyviu darbu. Žurnalo savininkas Marcas de Lacharriere'as (Markas de Lašarjeras) jau pripažino savo kaltę ir 2018 metais buvo lygtinai nuteistas kalėti aštuonis mėnesius, be to, gavo 375 tūkst. eurų baudą.
Nacionalinė Asamblėja, kuri įsitraukė į bylą kaip civilinė ieškovė, prašė iš viso 1,081 mln. eurų baudos, kuri atitinka išmokėtas algas.
F. Fillonas, kuris būdamas 27-erių buvo jauniausias Nacionalinės Asamblėjos deputatas, valdant prezidentui N. Sarkozy nuo 2007 iki 2012 metų ėjo premjero pareigas. Dirbant ankstesniems dviem prezidentams, Francois Mitterrand'ui (Fransua Miteranui) ir Jacques'ui Chiracui (Žakui Širakui), F. Fillonas buvo ministras.
Iš Prancūzijos politikos jis pasitraukė 2017 metais ir dabar dirba vienai turto valdymo kompanijai.
