S.Veil, išgyvenusi nacių mirties stovyklų siaubus, tapo Europos Parlamento pirmininke ir viena labiausiai gerbiamų Prancūzijos politikų.
Labiausiai dėl savo kovos už abortų legalizavimą Prancūzijoje žinoma S.Veil sulaukdavo seksistinės kritikos ir ne kartą laužė kliūtis moterims dalyvauti politikoje. Ji mirė praėjusią savaitę, būdama 89 metų.
Per nacionalinių laidotuvių ceremoniją trečiadienį prie Invalidų komplekso, kuriame ilsisi Napoleono palaikai, prezidentas E.Macronas paskelbė, kad S.Veil bus palaidota Panteone, kuriame amžino poilsio vietą rado dešimtys labiausiai Prancūzijai nusipelniusių nacionalinių veikėjų.
Pagerbiant moterį, kuri dėl savo siaubingos patirties Aušvico ir Belzeno koncentracijos stovyklose tvirtai tikėjo Europos suvienijimo idėja, visoje Prancūzijoje buvo nuleistos Europos vėliavos.
Politikė yra sakiusi, kad paauglystės patirtis nacių koncentracijos stovyklose padarė ją atkaklia suvienytos Europos idėjos apologete.
E.Macronas ją gyrė kaip įkvepiančią „pagarbą ir susižavėjimą“.
„Ji mylėjo Europą, ji visada už ją kovojo..., nes širdyje žinojo, kad Europos svajonė yra svarbiau visų taikos ir laisvių svajonių“, – pridūrė jis.
Nacių stovyklose tėvų ir brolio netekusi S.Veil dažnai kalbėdavo apie būtinybę išsaugoti Holokausto atminimą.
„Ji žinojo, kad kol gyvuoja šis atminimas, šis neįtikėtinas dalykas nepasikartos“, – kalbėjo prezidentas.
„Ponia, prašome, kad palikdama mus priimtumėte didžiulę visų Prancūzijos žmonių padėką“, – baigė savo kalbą E.Macronas, stovėdamas prie Prancūzijos nacionaline vėliava uždengto karsto, stebint šimtams susirinkusių eilinių šalies piliečių ir aukšto rango svečių, įskaitant buvusius prezidentus Nicolas Sarkozy ir Francois Hollande'ą.
S.Veil bus ketvirtoji moteris, palaidota Panteone. Ji prisijungs prie dviejų prancūzų rezistencijos Antrojo pasaulinio karo metais dalyvių – Genevieve de Gaulle-Anthonioz ir Germaine Tillion – bei Nobelio premijos laureatės Marie Curie.
1927 metų liepos 13-ąją Prancūzijos Rivjeros mieste Nicoje gimusios S.Veil šeima buvo deportuotos nacių. Simone, jos motina ir viena sesuo pateko į Aušvicą, vėliau buvo perkeltos į Bergeno-Belzeno koncentracijos stovyklą, kur motina mirė prieš pat britų pajėgoms išvaduojant tą kompleksą.
S.Veil tėvas ir brolis taip pat tapo Holokausto aukomis – paskutinį kartą jie buvo matyti išvežami į Lietuvą.
Ji buvo Prancūzijos nacionalinio Holokausto atminties komiteto pirmininkė.
Be to, S.Veil buvo prisiekusi feministė, o Prancūzijoje prieš keturis dešimtmečius priimtas abortų įstatymas iki šiol yra žinomas kaip „Loi Veil“ (Veil įstatymas).
