Pirmadienį paviešintos apklausos rodo, kad dar prieš kelis metus vienu nepopuliariausių šalies politikų tapęs N.Sarkozy iš naujo kyla rinkėjų akyse. Savo populiarumu jis baigia pasivyti pagrindinį konkurentą – Alainą Juppe.
Buvusį šalies premjerą ir Bordo merą A.Juppe remia 37 proc. centro dešiniųjų rinkėjų. N.Sarkozy atsilieka tik keturiais procentais.
Kovo mėnesį buvęs šalies prezidentas nuo konkurento atsiliko 16 proc., gegužę – 14 proc., o birželį jau tik 8 proc.
Ekspertų teigimu, tokį populiarumo renesansą N.Sarkozy išgyvena dėl aktyvios rinkimų kampanijos ir prancūzų nepasitenkinimo dabartine šalies politika.
Centro dešiniųjų kandidato į prezidento postą rinkimai Prancūzijoje vyks lapkričio mėnesį. Socialistai, kurių atstovas Francois Hollande'as valdo šalį dabar, rinksis kitų metų sausį.
Socialistų gretose F.Hollande'as vis dar išlieka ryškiausiu kandidatu, turėdamas 43 proc. balsuojančiųjų paramą. Buvęs ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas sulauktų tik 12-14 proc. palaikymo.
Be centro dešiniųjų ir socialistų, ryškiausia kandidatūra į Prancūzijos prezidento postą turėtų būti kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio Fronto atstovė, Kremliaus remiama Marine Le Pen.
Viešai pripažino savo klaidas
2016-ųjų pabaigoje, N.Sarkozy prisipažino apgailestaująs dėl kai kurių savo veiksmų, kai buvo šalies prezidentas.
Knygoje „La France pour la vie“ („Prancūzija, kad gyventų“) dėl savo pralaimėjimo 2012 metais Francois Hollande'ui jis kaltino savo negebėjimą griežčiau pasisakyti dėl gausių socialinių išmokų ir turtingųjų apmokestinimo dideliais mokesčiais.
„Šiandien aš apgailestauju, kad atidėliojau kai kurias reformas, kurių reikėjo imtis nuo pat pirmos mano prezidentavimo dienos“, – rašė N.Sarkozy, vadovavęs Prancūzijai nuo 2007 iki 2012 metų.
Šiandien aš apgailestauju, kad atidėliojau kai kurias reformas, kurių reikėjo imtis nuo pat pirmos mano prezidentavimo dienos, – rašė N.Sarkozy, vadovavęs Prancūzijai nuo 2007 iki 2012 metų.
Jis priekaištavo sau, kad neprieštaravo prieš 35 valandų darbo savaitę, įvestą socialistų dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, ar prieš „solidarumo mokestį turtui“, kuris taikomas turtingiausiems piliečiams, bet šį mokestį kritikuoja dešinieji oponentai – esą taip iš šalies išvaromi turtingi žmonės.
Taip pasielgė garsusis aktorius Gerard'as Depardieu ir roko žvaigždė Johnny Hallyday – jie buvo tarp pasitraukusiųjų iš Prancūzijos, kad išvengtų alkanų mokesčių išieškotojų.
N.Sarkozy pripažįsta, kad jo reputacijai pakenkė jo irzlumas, apgailestauja, kad kartais „supykdavo“ ir išliedavo savo pyktį, kaip buvo kartą, kai jis užsipuolė jį per žemės ūkio parodą įžeidusį vyrą: „Dink iš čia, tu kvailas šunsnuki.“
Jis apgailestavo ir dėl to, kad po laimėtų rinkimų nutarė paplaukioti jachta su bičiuliu milijonieriumi, kai Prancūziją buvo ištikusi ekonomikos krizė.
„Reikėjo geriau numatyti viską, būti atsargesniam, ir iškelti aukščiau visko savo prezidento statusą“, – parašė N.Sarkozy.
Knygoje jis neslėpė ir savo ambicijų vėl grįžti į Eliziejaus rūmus.
