Apie tai portalo 15min video laidoje „15/15“ diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto mokslo darbuotoja, Prancūzijos Tarptautinių tyrimų instituto asocijuota daktarė Emilija Pundziūtė-Gallois ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė, dr. Ringailė Kuokštytė.
Pagrindinės diskusijos temos
- Prancūzija Europos Sąjungoje jau senokai bando turėti didesnį lyderystės vaidmenį nei Vokietija
- E.Macronas jau nuo karo pradžios kėlė energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos idėją
- Prancūzijos keliama strateginės Europos autonomijos idėja neduoda atsakymo į klausimą, kokie turi būti santykiai su JAV ir kitomis NATO narėmis.
- Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė suprasti, kad privaloma dirbti išvien ir konsultuotis.
- Strateginės Europos autonomijos idėja vėl iškils, kai teks spręsti kitas problemas Afrikoje ar Azijoje.
- Antroje kadencijoje E.Macrono lyderystę gali stabdyti politinės problemos namuose, nes vis didėjančią grėsmę jam kelia besivienijantys kairieji.
– Vokietija iš Lietuvos pusės įvardijama kaip ES lyderė, nes tai didžiausia bloko ekonomika, turi daugiausiai gyventojų. Bet kai tarėmės dėl interviu, jūs lyg rimtai, lyg nerimtai sakėte, kad Prancūzijai čia nėra ko ir perimti, nes ir taip ji yra lyderė.
E. Pundziūtė-Gallois: Taip, Prancūzija jau nuo seno lyderystės vaidmenį Europos Sąjungoje prisiima. Tai iš Lietuvos perspektyvos galbūt Vokietija yra svarbesnė šalis, nes ji yra mums artimesnė, mes turime daugiau ekonominių ir kitokių ryšių su Vokietija, ir pati Vokietija į Baltijos šalis, į Lenkiją yra investavusi nemažai, dėl to iš Lietuvos perspektyvos mums Vokietija yra labai svarbi. Ir politiškai, užsienio politikos prasme, tai yra labai svarbi valstybė.
Bet Europos Sąjungos mastu Prancūzija, ypač po Brexit ir ypač po pirmojo E.Macrono išrinkimo 2017 metais, labai smarkiai ir aktyviai dalyvauja Europos Sąjungoje, labai aktyviai siūlo idėjas įvairiausias Europos Sąjungai, pats E.Macronas sakė viena iš savo programinių kalbų Europos tema.
Prancūzai kalba apie Europos suverenitetą, Europos strateginį suverenumą, strateginę autonomiją, taigi prancūzai save tikrai mato kaip kaip lyderius. Ir netgi Ukrainos karo kontekste E.Macronas dar prieš rinkimus labai aktyviai bandė spręsti tą krizę diplomatiniu keliu. Aišku, jam nepavyko, bet ir toliau Prancūzija, aš taip tikiu, puoselės tokias viltis.
– Įdomi ta strateginė autonomija. Ką čia turi mintyje Prancūzija, kai kalba apie ją, kad Europos Sąjunga strategiškai autonomiška galėtų būti?
