E.Macronas paragino Prancūzijos musulmonų tikėjimo tarybą (CFCM) parengti tokią chartiją lapkritį, jaunam čečėnui brutaliai nužudžius vieną istorijos mokytoją, per žodžio laisvės pamoką parodžiusį mokiniams pranašo Muhammado karikatūrų.
Chartija atmeta islamo naudojimą politiniais tikslais, patvirtina vyrų bei moterų lygybę ir smerkia tokią tradicine praktiką, kaip moterų apipjaustymas, prievartinės santuokos ar nuotakų „nekaltybės sertifikatai“.
Chartijoje taip pat griežtai pasisakoma prieš rasizmą ir antisemitizmą bei įspėjama, kad mečetės „neskirtos skelbti nacionalistines kalbas, ginančias užsienio režimus“.
„Ši chartija patvirtina musulmonų tikėjimo suderinamumą su Respublikos principais, įskaitant pasaulietiškumą, ir Prancūzijos musulmonų visokeriopą įsipareigojimą savo pilietybei“, – sakė CFCM vadovas Mohammedas Moussaoui.
Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pareiškime jis pridūrė, kad chartija bus perduota imamams ir vietos bendruomenių lyderiams, siekiant „kiek įmanoma platesnių konsultacijų bei palaikymo“.
Devynioms CFCM priklausančioms federacijoms oficialiai priėmus šią chartiją atveriamas kelias restruktūrizuoti islamą Prancūzijoje, be kita ko, įsteigiant Nacionalinę imamų tarybą (CNI). Pastaroji bus atsakinga už praktikuojančių imamų „sertifikavimą“.
Anksčiau kelios CFCM federacijos išsakė kritikos idėjai chartijoje įtvirtinti nuostatą, kad islamas suderinamas su Prancūzijos teise ir vertybėmis, kuri būtų pirmasis žingsnis link CNI sukūrimo.
Tačiau M.Moussaoui ir du jo pavaduotojai parengė susitarimą susitikime su vidaus reikalų ministru Geraldu Darmaninu.
„Buvo suvokta, kad šie nesutarimai trukdo musulmonų bendruomenei ginti savo interesus, – sakė M.Moussaoui naujienų agentūrai AFP. – Šis suvokimas leido mums išspręsti nesutarimus.“
„Esu dėkingas už nuveiktą darbą Prancūzijos musulmonų bendruomenei, kuri aiškiai smerkia politinį islamą“, – tviteryje parašė G.Darmaninas.
E.Macronas viliasi, kad ši chartija bus viena priemonių, padėsiančių „išvaduoti“ islamą nuo radikalizmo, keliančio pavojų griežtam Prancūzijos sekuliarizmui. Radikalūs islamistai kaltinami dėl virtinės pastaraisiais metais Prancūzijoje surengtų kruvinų išpuolių.
E.Macrono vyriausybė ėmėsi griežtų priemonių prieš mečetes ir asociacijas, įtariamas ekstremizmo skatinimu, ir planuoja išsiųsti apie 300 imamų, atsiųstų mokyti teologinių tiesų iš Turkijos, Maroko bei Alžyro.
Vyriausybė taip pat bando prastumti įstatymo projektą, skirtą kovai su „pražūtingu“ islamo radikalizmu. Įstatymo projektu siekiama sugriežtinti taisykles įvairiais klausimais, pradedant religija paremtu švietimu ir baigiant poligamija.
Šis žingsnis kartu su prezidento išsakyta parama kontroversiškų pranašo Muhammado karikatūrų publikavimui satyriniame savaitraštyje „Charlie Hebdo“ išprovokavo pasipiktinimo bangą musulmoniškame pasaulyje ir kaltinimus, esą E.Macronas nesąžiningai puola religiją apskritai.
Prezidentas tokius kaltinimus atmeta ir sako, kad minėtu įstatymo projektu siekiama apginti Prancūzijoje gyvenančius 4–5 mln. musulmonų – didžiausią musulmonų bendruomenę Europoje.
