Ji taip pat sakė, kad daugiau nesinaudos prieštaringai vertinamu mechanizmu, kuris leido jai prastumti nepopuliarias reformas be parlamentinio balsavimo, išskyrus biudžeto klausimus.
E.Borne kalbėjosi su naujienų agentūra AFP prieš dar vieną antradienį profsąjungų organizuojamą protesto akciją, skirtą protestuoti prieš pensijų reformas, pagal kurias pensinis amžius didinamas nuo 62 iki 64 metų.
Pabrėžusi, kad yra atvira deryboms su visais socialiniais partneriais, ji pridūrė: „Turime rasti tinkamą kelią... Turime nusiraminti.“
Tačiau ji taip pat teigė, kad pensijų reforma bus tęsiama, jei ją patvirtins Konstitucinė taryba, kuri spręs dėl teisės aktų konstitucingumo.
Opozicinės partijos tikisi, kad Taryba priims vyriausybei nepalankų sprendimą dėl reformos, nes ji buvo prastumta per parlamentą be balsavimo.
E.Borne pasinaudojo Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi, plačiai vadinama „49.3“, kad prastumtų teisės akto projektą per Nacionalinę asamblėją be balsavimo, kai tapo aišku, kad vyriausybė negali būti tikra, jog surinks reikiamą balsų skaičių.
Paskutinis šios priemonės panaudojimas sukėlė du balsavimus dėl nepasitikėjimo, iš kurių vieną vyriausybė atlaikė tik devyniais balsais, ir įnirtingą reakciją gatvėse.
Protesto judėjimas prieš pensijų reformą virto didžiausia Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono antrosios kadencijos vidaus krize, o po to, kai reforma buvo prastumta, Paryžiuje ir kituose miestuose nuolat vyksta policijos ir protestuotojų susirėmimai.
Opozicijos spaudimas
Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio, kai tapo ministre pirmininke, E.Borne Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalį nurodė 11 kartų. Tačiau sekmadienį ji sakė AFP, kad nuo šiol ja nesinaudos, kai tai nesusiję su finansiniais reikalais.
Paklausta apie artimiausių savaičių prioritetus, ji atsakė: „Turiu du tikslus: užtikrinti, kad šalyje būtų ramu dėl šios įtampos, ir paspartinti atsakymų į Prancūzijos žmonių lūkesčius teikimą.“
E.Macronas pavedė E.Borne parengti kito administravimo etapo programą ir pirmadienį susitiks su ja bei kitais aukšto rango vyriausybės nariais.
E.Borne sakė, kad balandžio 3 dieną ji susitiks su parlamento frakcijomis ir politinėmis partijomis, įskaitant opozicijos frakcijas, siekdama pradėti dialogą ir „nuraminti šalį“.
Tačiau Jeanas-Lucas Melenchonas, buvęs labiausiai į kairę pasislinkusios partijos „Nepalūžusi Prancūzija“ kandidatas į prezidentus, sekmadienį paragino atšaukti pensijų reformas ir atleisti E.Borne.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, metusi iššūkį E.Macronui 2022-ųjų rinkimuose, taip pat sakė, kad E.Borne „turėtų pasitraukti arba prezidentas turėtų ją priversti atsistatydinti“.
Vyriausybės antradienį laukia naujas išbandymas, nes profsąjungos paskelbė naują akcijos prieš pensijų reformą dieną.
Nuo sausio mėnesio šimtai tūkstančių prancūzų taikiai žygiavo prieš reformą.
Tarptautinė žiniasklaida vis dažniau atkreipia dėmesį į streikų bangą, įskaitant Paryžiaus šiukšlių surinkėjų streiką, dėl kurio gatvės buvo užverstos šiukšlėmis, ir kartais pasitaikančius smurtinius protestus prieš vyriausybės vykdomą reformą.
Saugumo pajėgos sulaukė kritikos dėl, anot kritikų, griežtos kovos su protestais taktikos.
O sekmadienį turėjęs prasidėti Didžiosios Britanijos karaliaus Karolio III valstybinis vizitas buvo atidėtas dėl dabartinių neramumų.
