Prancūzijos lyderis paskelbė, kad artimiausiais mėnesiais turėtų įvykti viršūnių susitikimas su Lenkija ir ES sunkiasvore Vokietija vadinamojo Veimaro trikampio formatu, kuris pastaraisiais metais nebuvo itin populiarus.
Lenkijos vykdomos kontraversiškos teismų reformos, išprovokavusios ES perspėjimus dėl teisinės valstybės principų pažeidimų, taip pat Varšuvos pozicija dėl Bendrijos kovos su klimato kaita uždavinių pastaraisiais metais didino įtampą su Paryžiumi ir kitomis bloko narėmis.
Tačiau E.Macronas pirmadienį po derybų su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda išreiškė viltį, kad jo vizitas „žymės tikrą posūkio tašką, kokį vaidmenį galime atlikti dėl rytojaus Europos“.
E.Macronas paragino bendradarbiauti, siekiant „padaryti Europos projektą stipresnį, nes šiandien... po „Brexit“ iš tikrųjų atsirado trapumo ir abejonių“.
Bendradarbiavimas turi padėti „atremti klimato iššūkį ir palaikyti Lenkiją, patiriančią iššūkį, kurio aš nenuvertinu“, pridūrė Prancūzijos lyderis, turėdamas galvoje Varšuvos nelengvas pastangas atsisakyti priklausomybės nuo anglių savo energetikos sistemoje.
Naujas atsivėrimas?
Kalbėdamas apie gynybos klausimus E.Macronas ragino palaikyti „politinį dialogą“ su Rusija, bet patikino lenkus, kad „Prancūzija nėra nei prorusiška, nei antirusiška, ji – proeuropietiška“.
Jis taip pat tvirtino, kad Europos gynybos mechanizmų plėtra papildytų NATO, o ne ją žlugdytų.
Varšuva šiuo metu yra tarp garsiausių balsų, raginančių tęsti sankcijas Rusijai dėl 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.
A.Duda kalbėjo apie „proveržį“ santykiuose su Paryžiumi ir sveikino Lenkijos ir Prancūzijos bendradarbiavimo programos pasirašymą kaip dalį dvišalės „strateginės partnerystės“.
Kaip ir E.Macronas, A.Duda sakė, kad „Brexitas“ žymi „naują kortų padalijimą ir naują atsivėrimą; vaidmenys ES turės būti naujai sudėlioti“.
Vis tik pastaruoju metu Paryžiaus ir Varšuvos ryšiai buvo geriausiu atveju vėsoki.
Valdančiosios dešiniosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės įgyvendinamos teismų reformos supriešino Lenkiją su Briuseliu dėl įstatymų viršenybės principų pažeidimų. Susirūpinimą dėl to išsakė daugelis ES narių, įskaitant Prancūziją.
E.Macronas pirmadienį sakė paraginęs Varšuvą intensyvinti dialogą su Briuseliu, kad būtų apsaugoti teisinės valstybės principai.
Ekonominiai ryšiai
Gruodį sudarytam ES lyderių susitarimui siekti, kad blokas iki 2050 metų taptų tapti neutralus anglies dvideginio išmetalų atžvilgiu, iškilo grėsmė, kai Lenkija jį atmetė.
Pats E.Macronas 2018-aisiais kaltino Lenkijos PiS vyriausybę ir Vengrijos populistą premjerą Viktorą Orbaną „meluojant savo žmonėms“ apie ES galia kištis į savo narių vidaus reikalus.
Tačiau dėl „Brexit“ geri ryšiai su Lenkija tapo itin svarbūs, nes ši Vidurio Europos sunkiasvorė dabar tampa penktąja didžiausia Bendrijos nare pagal gyventojų skaičių ir šeštąją – pagal bendrąjį vidaus produktą.
Po vėliau pirmadienį įvykusių derybų su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu E.Macronas pabrėžė, kad Paryžius ir Varšuva suinteresuoti glaudžiai derinti pozicijas dėl tolesnio dosnaus finansavimo ES bendrajai žemės ūkio politikai (CAP) pagal būsimą bloko biudžetą 2021–2027 metų laikotarpiui.
Abu lyderiai gyrė atverstą „naują skyrių“ dvišaliuose santykiuose. Abi šalys yra nusiteikusios glaudžiau bendradarbiauti gynybos, klimato ir energetikos srityse.
Nepaisant politinių nesutarimų, ekonominiai ryšiai tarp šių ES partnerių išlieka stiprūs ir stabilūs.
Prancūzija yra šeštoji pagal svarbą Lenkijos prekybos partnerė – 2018 metais dvišalės prekybos apyvarta buvo beveik 21 mlrd. eurų.
Prancūzijos bendrovės yra ketvirtoje vietoje pagal užsienio investicijas Varšuvoje – kaip rodo lenkų statistika, 1 100 prancūzų bendrovių yra investavusios 18 mlrd. eurų.
