„Jeigu šiame pakte nebus jokių augimo priemonių, negalėsiu rekomenduoti jį ratifikuoti Nacionalinei asamblėjai“, – F.Hollande'as sakė verslo dienraščiui „Handelsblatt“, likus keturioms dienoms iki pirmojo prezidento rinkimų rato.
„Pažadėjau tai prancūzams ir to laikysiuosi“, – pridūrė jis.
Naujajam Vokietijos pasiūlytam susitarimui dėl fiskalinės drausmės sugriežtinimo pritarė 25 ir 27 ES šalių po daugelį mėnesių trukusio sąmyšio rinkose ir politinių ginčų, kaip būtų galima sustabdyti skolų krizės plitimą.
„Tik augimo strategija gali ištraukti Europą iš krizės. Visos ES šalys, netgi Vokietija, kenčia, nes ekonomika auga nepakankamai gerai“, – aiškino F.Hollande'as.
Pasak jo, Bendrijos šalys turi griežčiau laikytis nacionalinių biudžetų formavimo taisyklių, tačiau nepatarė „taupyti vien dėl taupymo“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo viena iš pagrindinių veikėjų, stūmusių šį paktą, turintį padidinti biudžetų stabilumą Europoje, smarkiai paveiktoje Graikijos skolų krizės.
F.Hollande'as taip pat peikė sumanymą inkorporuoti į Prancūzijos konstituciją „auksinę taisyklę“ dėl didžiausio galimo valstybės biudžeto deficito. Šį pasiūlymą, kurį gynė dabartinis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, jis vadino „gryna viešųjų ryšių akcija“.
A.Merkel, kuri atvirai pasisakė už N.Sarkozy perrinkimą, uoliai palaiko biudžeto deficito lubų nustatymą. Vokietija šią nuostatą įtraukė į savo konstituciją ir ragina kitas ES šalis pasekti jos pavyzdžiu.
Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy perrinkimo kampanija trečiadienį atrodė pradedanti pristigti garo, likus keturioms dienoms iki pirmojo balsavimo, apklausų rezultatams rodant, kad šalies vadovas pralaimės savo varžovui socialistui.
Paliktas kai kurių sąjungininkų, kritikuojamas netgi kai kurių tradiciškai vyriausybę palaikančių žiniasklaidos kanalų ir pastebimai pavargęs, tačiau tebekovojantis N.Sarkozy trečiadienį pasiūlė ramiai palaukti sekmadienį vyksiančio balsavimo.
Jis atmetė viešosios nuomonės tyrimo agentūros CSA apklausą, atliktą prieš sekmadienį vyksiantį pirmąjį prezidento rinkimų turą, rodančią, kad Socialistų partijos kandidatas Francois Hollande'as per pirmąjį balsavimą įveiks UMP partijai priklausantį N.Sarkozy 29 proc. prieš 24 proc. balsų.
„Ji prieštarauja visoms kitoms, nes jos sako, kad laimėsiu aš. Liko trys dienos – palaukime ramiai“, – N.Sarkozy sakė televizijai BFM, komentuodamas CSA apklausą, kuri taip pat prognozuoja įspūdingą F.Hollande'o pergalę antrajame ture – 58 proc. prieš 42.
Prancūzijos žiniasklaida atkreipė dėmesį į N.Sarkozy fatalizmą: kairiosios pakraipos dienraštis „Liberation“ pareiškė, kad prezidentas „užsižaidė savo ramumu“, lankydamas jūrų gelbėtojų bazę, kai „jo karių moralė jau kelias dienas leidžia vandenį“.
„Tema – jūrų gelbėjimas, – vienas žurnalistas komentavo antradienį vykusį šalies vadovo vizitą šiaurės vakariniame Bretonės regione, tradicinėje socialistų tvirtovėje. – Ar kandidatą reikia gelbėti?“
Netgi vyriausybei palankus dienraštis „Le Figaro“ pastebėjo, kad N.Sarkozy per vizitą Bretanėje atrodė „atsainus ir atsipalaidavęs“.
Dešiniųjų pažiūrų prezidentas planuoja vėliau trečiadienį dalyvauti kitame susitikime su rinkėjais šiaurinėje socialistų tvirtovėje Arase.
Buvęs Prancūzijos dešiniųjų prezidentas Jacques'as Chiracas sekmadienį įvyksiančiame pirmajame prezidento rinkimų rate balsuos ne už jį pakeitusį Nicolas Sarkozy, o už jo varžovą, socialistų kandidatą, sakė artimas buvusio lyderio draugas.
Prancūzų istorikas Jeanas-Lucas Barre, kuris padėjo J.Chiracui parašyti memuarus, antradienį tvirtino, jog buvęs prezidentas nejuokavo, kai pasakė, kad parems Francois Hollande'ą, kuris beveik visą politinį gyvenimą dirbo J.Chiraco gimtajame Korezo regione.
„Jacques'as Chiracas yra ištikimas sau, kai sako, kad balsuos už Francois Hollande'ą, – laikraščiui „Le Parisien“ sakė J.-L.Barre. – Dažnai jį aplankau, mes kartu pietaujame ir vakarieniaujame. Po ketverių diskusijų metų manau, kad esu vienas iš tų, kurie geriausiai žino, kaip jis mąsto.“
Šaltinis J.Chiraco biure nepasinaudojo proga paneigti šį pranešimą ar pareikšti paramą N.Sarkozy, kuris priklauso tai pačiai partijai – UMP.
„Niekas negali kalbėti už Jacques'ą Chiracą, kuris nepadarys jokio viešo pareiškimo dėl šių rinkimų“, – sakė šaltinis, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
J.Chiracas, kuris Prancūzijos prezidentas buvo nuo 1995 iki 2007 metų, pernai pareiškė, kad balsuotų už F.Hollande'ą, o ne už N.Sarkozy.
Nors abu dešiniųjų politikai nėra susipykę, 79 metų J.Chiracas sulaukė griežtos buvusių sąjungininkų kritikos ir galiausiai bandė pavaizduoti tą pareiškimą „Korezo humoru“.
N.Sarkozy sakė, kad sveikatos problemų turinčiu J.Chiracu jo aplinkos žmonės naudojasi.
„Geriausias būdas gerbti Jacques'ą Chiracą jo dabartinių sunkumų metu yra nebandyti versti jo kalbėti, o jo aplinkai – vienaip ar kitaip juo nesinaudoti“, – sakė N.Sarkozy radijui „France Inter“.
Prancūzijos pirmasis socialistų prezidentas Francois Mitterrand'as 1981 metais nusiuntė F.Hollande'ą į 400 km į pietus nuo Paryžiaus esantį Korezą varžytis su J.Chiracu parlamento rinkimuose.
F.Hollande'as liko Koreze, galiausiai laimėjo to regiono vietą, o dabar vadovauja regiono tarybai.
„Le Parisien“ rašė, kad J.Chiraco šeima nesutaria dėl to, ką paremti būsimuose prezidento rinkimuose. Jo žmona Bernadette remia N.Sarkozy.
Prancūzijos rinkėjai sekmadienį balsuos pirmajame rinkimų rate, po kurio, gegužės 6 dieną, įvyks antrasis ratas. Apklausos rodo, kad aiškus favoritas yra F.Hollande'as.
J.Chiraco, kuris, kaip rodo apklausos, vis dar yra labai populiarus, gydytojai sakė, kad jis turi „sunkių ir negrįžtamų“ neurologinių problemų, tarp kurių yra atminties praradimas ir su garbingu amžiumi siejama silpnaprotystė.
Dėl prastėjančios sveikatos J.Chiracas pernai negalėjo dalyvauti teisme, kuris jį pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo įtaka, grobstymo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu 1990–1995 metais, kai jis, būdamas Paryžiaus meras, įdarbino fiktyvius darbuotojus.
Jis buvo nuteistas lygtinai.
Tuo tarpu buvusi jaunesnioji miestų planavimo ministrė Fadela Amara paskelbė, kad balsuos už F.Hollande'ą. Jos interviu antradienį buvo paskelbtas dienraščio „Liberation“ interneto svetainėje.
F.Amara yra feministinio judėjimo „Nei kekšės, nei paklusnios“ įkūrėja. 2007 metais ji daugelį nustebino prisidėjusi prie N.Sarkozy stovyklos, nors prieš tai daugiau kaip du dešimtmečius buvo drauge su Socialistų partija.
