Per kelias pastarąsias dienas virtinė F.Fillono kampanijos darbuotojų pasitraukė, politikui pripažinus, jog jam gresia baudžiamieji kaltinimai, bet kandidatas, kuriam šeštadienį sukako 63-eji, stengiasi šią pragaištingą savaitę užbaigti palankesne gaida.
Buvusį kampanijos favoritą ištiko toks nuopuolis, kad kairiosios pakraipos dienraštis „Liberation“ kandžiai parašė: „Dabar jau nebe žiurkės bėga iš skęstančio laivo, o laivas sprunka nuo žiurkės.“
Kaltinimai, kad F.Fillonas parūpino fiktyvų darbą parlamente savo žmonai Penelope, gali torpeduoti jo pastangas perimti valdžią.
Iki pirmojo prezidento rinkimų balsavimo balandžio 23 dieną lieka tik septynios savaitės, bet F.Filloną paliko virtinė padėjėjų, o 71 metų politikos veteranas Alainas Juppe pareiškė esantis pasiruošęs perimti konservatyvios Respublikonų partijos vėliavą.
Buvęs premjeras A.Juppe, 2004 metais lygtinai nuteistas kalėti dėl partijos finansavimo skandalo, pralaimėjo F.Fillonui per lapkritį vykusius konservatorių pirminius rinkimus.
Kaltinimai, kad F.Fillonas parūpino fiktyvų darbą parlamente savo žmonai Penelope, gali torpeduoti jo pastangas perimti valdžią.
F.Fillonas mėgins susigrąžinti iniciatyvą – šeštadienį savo kalboje išdėstys politinę programą, o sekmadienį surengs mitingą netoli Eiffelio bokšto.
Nors tą dieną prognozuojama liūtis, F.Fillono kampanija tikisi, kad ateis daug žmonių. Šį renginį padeda organizuoti įvairios grupės, tarp jų asociacija „Manif Pour Tous“, spalį surengusi milžinišką protestą prieš gėjų santuokas.
F.Fillonas yra uolus katalikas, o jo netikėta pergalė per respublikonų pirminius rinkimus daugelio aiškinama šio politiko konservatyviu požiūriu į opius socialinius klausimus.
Internete paskelbtame pakiliame vaizdo pranešime F.Fillonas paragino savo šalininkus į sekmadienį vyksiantį mitingą ir tikino, kad jis vienintelis pajėgus „atkurti Prancūzijos stiprybę“.
Tačiau spaudimas politikui padidėjo, kai jis šią savaitę atskleidė, kad tikriausiai bus apkaltintas parūpinęs savo žmonai padėjėjos pareigas, už kurias ji per ilgiau kaip du dešimtmečius gavo šimtus tūkstančių eurų, nors tikriausiai neatliko beveik jokio darbo.
Iki sausio, kai šie įtarimai buvo pirmąkart paskelbti, apklausos rodė, kad F.Fillonas yra aiškus prezidentinės kampanijos lyderis.
Vėliau jį aplenkė jaunatviškas verslui palankus centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas ir ultradešiniosios stovyklos kandidatė Marine Le Pen. Pastarosios populiarumas tebesilaiko, nors ši politikė yra įsivėlusi į kitą skandalą dėl fiktyvaus darbo.
Nors didelė visuomenės tuo abejoja, F.Fillonas tvirtino tapęs mėginimo įvykdyti „politinį nužudymą“ taikiniu ir teigė, kad savo ateitį patikės nuspręsti Prancūzijos žmonėms.
Jo politikos arkliukas – smarkiai apkarpyti vyriausybės išlaidas ir atleisti pusę milijono valstybės tarnautojų.
Mėginimas nukreipti dėmesį
Penktadienį vienas A.Juppe artimiausios aplinkos veikėjas sakė naujienų agentūrai AFP esantis pasiruošęs stoti vietoje F.Fillono, nors jam dar reikėtų surinkti 500 parašų iki galutinio termino kovo 15-ąją, kad galėtų tapti kandidatu.
Neįvardytas šaltinis sakė, kad A.Juppe siektų tapti kandidatu tik tuo atveju, jeigu F.Fillonas nuspręstų pasitraukti ir jeigu „centro bei dešinioji stovykla vieningai jį palaikys“.
Kad ir kokia sunki būtų F.Fillono padėtis, A.Juppe vargu ar galėtų tikėtis sėkmės, nes jis atrodo mažiau priimtinas tradicinių dešiniųjų pažiūrų puoselėtojams.
Kita vertus, penktadienį paskelbti vienos apklausos rezultatai rodo, kad A.Juppe, laikomas artimesniu politiniam centrui negu F.Fillonas, išsiveržtų į kampanijos lyderio poziciją, jeigu kandidatuotų.
A.Juppe, laikomas artimesniu politiniam centrui negu F.Fillonas, išsiveržtų į kampanijos lyderio poziciją, jeigu kandidatuotų.
Tokiu atveju A.Juppe galėtų tikėtis pirmajame rinkimų rate surinkti 26,5 proc. balsų ir įveikti E.Macroną (25 proc.), o M.Le Pen liktų trečioje vietoje su 24 proc. balsų, rodo agentūros „Odoxa-Dentsu Consulting“ išvados, padarytos apklausus 943 žmones.
Po pirmojo turo balandį, jeigu nei vienas kandidatas neužsitikrins absoliučios balsų daugumos, gegužės 7-ąją vyks antrasis balsavimas. Jame susigrums du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.
48 metų M.Le Pen yra nusistačiusi prieš imigrantus ir Europos Sąjungą. Prognozuojama, kad ji išeitų į antrąjį turą per kampaniją, paženklintą tokių pačių populistinių šūkių, kurie iškėlė į valdžią JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir nulėmė „Brexit“ šalininkų pergalę per referendumą Didžiojoje Britanijoje.
Tačiau apklausos nuo pat pradžių rodė, kad M.Le Pen per antrąjį balsavimą pralaimėtų sparčiai kylančiam 39 metų E.Macronui arba konservatorių kandidatui.
Kiti kandidatai, tarp jų kairuoliškų pažiūrų socialistas Benoit Hamonas, pyksta, kad F.Fillono skandalas „užgožia diskursą“.
„Nebegalime svarstyti tikrųjų problemų“, – skundėsi jis.
