Socialistas prezidentas Francois Hollande'as, nugalėjęs 2012 metais, gana greitai nusirideno populiarumo laiptais. Nenuostabu, kad kita tradicinė partija – Respublikonų – tikėjosi, jog šiemet rinkėjų nuotaikos pakryps į dešinę.
Taip, be abejo, ir atsitiko – socialistų kandidatas Benoit Hamonas į antrąjį turą tikrai nepateks. Bet svarstyklės į dešinę pakrypo taip radikaliai, kad Marine Le Pen tapo populiaresnė už bet kokį centro dešiniųjų kandidatą.
Jų netrūko. Respublikonų pirminiuose rinkimuose pernai lapkritį dalyvavo ir buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy, ir buvęs premjeras Alainas Juppe, ir, žinoma, F.Fillonas.
Pastarojo pergalė buvo netikėta, mat N.Sarkozy ir A.Juppe daugiausia ginčijosi vienas su kitu. O kai F.Fillonas, rinkėjams pateikęs ambicingą ekonominių reformų, kurios lyginamos su buvusios britų premjerės Margaret Thatcher inicijuotomis permainomis, nuskynė nominaciją, Prancūzija jį ėmė vadinti būsimuoju prezidentu.
Per anksti – dar nebuvo suspindusi Emmanuelio Macrono žvaigždė. O svarbiausia – dar nebuvo kilęs „fiktyvių darbo vietų“ skandalas.
„Fiktyvių darbo vietų“ skandalas
Triukšmas kilo, kai sausio pabaigoje laikraštis „Canard Encaine“ paskelbė, kad F.Fillonas parūpino darbą savo sutuoktinei Penelope ir dviem vaikams, kuriems buvo sumokėta beveik vienas milijonas eurų.
Penelope Fillon uždirbo 900 tūkst. eurų būdama savo vyro parlamentinė patarėja ir dirbdama jo draugui priklausančiame literatūrinės apžvalgos leidinyje, o du iš penkių F.Fillono vaikų buvo įdarbinti parlamentiniais padėjėjais ir už šį darbą gavo dar 84 tūkst. eurų.
Negana to, netrukus pasirodė informacijos, esą F.Fillono žmona pinigus gavo, nors parlamente iš tiesų niekada ir nepasirodė. Kitaip tariant, iš tikrųjų nedirbo.
Reporteriai šmaikštaudami patys save vadina „journalopes“ – taip sujungiami prancūziški žodžiai „journaliste“ („žurnalistas“) ir „salopes“ („kekšės“).
Nors Prancūzijoje, kaip ir, tarkime, Jungtinėje Karalystėje, politikams nedraudžiama įdarbinti savo artimųjų, jiems tikrai draudžiama mokėti giminaičiams už darbą, kurio jie iš tiesų neatlieka.
F.Fillonas dar bandė griebtis JAV prezidento Donaldo Trumpo pamėgtos taktikos dėl savo kluptelėjimo kaltinti neva skandalą išpūtusią žiniasklaidą, bet tai nepadėjo – jo populiarumas iškart smuko.
Prancūzijos žurnalistai iš tokių kaltinimų tik juokėsi – jie prie tokių kalbų pripratę. Reporteriai šmaikštaudami patys save vadina „journalopes“ – taip sujungiami prancūziški žodžiai „journaliste“ („žurnalistas“) ir „salopes“ („kekšės“).
Pasirodė su buvusiais varžovais
Smūgių F.Fillonas sulaukė ir daugiau. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad F.Fillono konsultacijų kompanija uždirbo daugiau nei 1 mln. eurų iš abejotinos reputacijos užsakovų, kad vienas libanietis milijardierius sumokėjo F.Fillonui 50 tūkst. JAV dolerių už suvedimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Kremlius ir Rusija nėra pačios aktualiausios temos prancūzui rinkėjui. Tačiau Maskvos politinės ir geopolitinės ambicijos Prancūzijoje vertinamos neigiamai, o F.Fillonas, buvęs šalies premjeras, nuosekliai pasisako prieš sankcijas Rusijai.
Nenuostabu, kad netrukus pasigirdo kalbos, jog F.Fillonui reikėtų atsiimti kandidatūrą. Tačiau šis politikas rado savyje ryžto atsispirti tokiam, regis, net logiškam žingsniui ir tęsė kovą.
F.Fillonas: „Mano kampanija nebuvo lengva, bet jaučiu, kad perrašysime scenarijų, kurį mums sukūrė kiti. Pateksime į istoriją.“
Regis, ne be reikalo. Rinkiminę taktiką pakeitęs ir savo klaidas pripažinęs konservatorius atsitiesė reitinguose ir dabar vėl pretenduoja į vietą antrajame prezidento rinkimų ture, nors pagrindiniu favoritu jau nėra laikomas.
„Neprašau iš jūsų meilės. Prašau tik jūsų paramos, kadangi ji reikalinga Prancūzijai“, – neseniai Paryžiuje pareiškė F.Fillonas, o kiek vėliau šiauriniame Lilio mieste pridūrė: „Mano kampanija nebuvo lengva, bet jaučiu, kad perrašysime scenarijų, kurį mums sukūrė kiti. Pateksime į istoriją.“
Vienu metu F.Fillono kandidatūrą rėmė vos 10 proc. balsuoti žadančių prancūzų – gerokai mažiau nei favoritus E.Macroną ir Marine Le Pen. Tačiau dabar, prieš pat rinkimus, parama šoktelėjo iki 19-20 proc.
F.Fillonas bando demonstruoti vienybę – ketvirtadienį jis pasirodė su buvusiu varžovu A.Juppe, prieš tai surengė viešus pusryčius su N.Sarkozy. Tad kampanija ne tik gyva, bet ir pulsuojanti.
Konservatyvių katalikų parama
Iš dalies šis respublikonas gali dėkoti itin ištikimiems savo rinkėjams, kurie yra religingi socialiniai konservatoriai.
63 metų F.Fillonas yra praktikuojantis katalikas ir nuosekliai kalba apie tradicinės šeimos vertybes kaip apie Prancūzijos visuomenės pamatą.
Jis gimė katalikiškame Sarto departamente į vakarus nuo Paryžiaus, o su būsimąja žmona Penelope, kuri yra velsietė, susipažino Le Mano mieste, kur britė buvo atvykusi studijuoti pagal mainų programą. Pora užaugino penkis vaikus.
F.Fillonas pasisako prieš tos pačios lyties asmenų santuokas ir asmeniškai nepritaria legaliems abortams, nors teigia, kad išrinktas prezidentu nebandytų atšaukti tokias procedūras 1975 metais įteisinusio įstatymo.
F.Fillonas norėtų uždrausti pagalbinį apvaisinimą ir neleisti vienišoms moterims bei homoseksualioms poroms naudotis spermos donorų paslaugomis.
1982 metais jis – tuo metu jauniausias Prancūzijos parlamentaras – balsavo prieš įstatymą, kuriuo buvo apskritai legalizuotas homoseksualumas. Gėjų teisių gynėjų grupė „GayLib“ F.Fillono viziją vadina „akivaizdžiai priešiška LGBT bendruomenės nariams“.
F.Filloas taip pat žada ginti Prancūzijos „krikščioniškas vertybes“. Jis norėtų uždrausti pagalbinį apvaisinimą ir neleisti vienišoms moterims bei homoseksualioms poroms naudotis spermos donorų paslaugomis.
Ultrakonservatoriams tokia retorika patinka. Tačiau ši lazda turi du galus – agresyvūs pažadai gali kainuoti nuosaikių dešiniųjų balsus, kurių tik ir laukia nepriklausomas centristas E.Macronas.
Daugiau apie 2017 metų Prancūzijos prezidento rinkimus skaitykite čia.
