Istoriniai Prancūzijos prezidento rinkimai: antrame ture – E.Macronas ir M.Le Pen

08.05 val. Proeuropietiškų pažiūrų Emmanuelis Macronas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų rate susigrums su kraštutinių dešiniųjų kandidate Marine Le Pen ir turės didelių galimybių tapti jauniausiu šios šalies lyderiu, rodo pirmadienį paskelbti rezultatai.

Per sekmadienį vykusius rinkimus E.Macronas surinko apie 23,9 proc. balsų ir šiek tiek pirmauja prieš Nacionalinio fronto (FN) lyderę M.Le Pen, už kurią balsavo 21,4 proc. rinkėjų, rodo beveik galutiniai rezultatai, paskelbti Vidaus reikalų ministerijos.

Antrasis rinkimų turas vyks gegužės 7 dieną.

„Jau ištisus mėnesius, taip pat šiandien, girdėjau Prancūzijos žmonių abejones, pyktį ir baimę. Taip pat jų troškimą, kad vyktų pokyčių“, – 39 metų E.Macronas sakė Paryžiuje susirinkusiems tūkstančiams jo džiūgaujančių šalininkų.

Jis pažadėjo suvienyti „patriotus“ savo programa ir atnaujinti Prancūzijos politiką bei modernizuoti šalį, taip pat įveikti M.Le Pen ir „nacionalistų grėsmę“.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu staigiai pakilo; jį nusmukdę nuogąstavimai, kad Prancūzija pasitrauks iš bendrosios valiutos zonos ir Europos Sąjungos, sumažėjo, pasiekus proveržį E.Macronui, kadenciją baigiančio socialisto prezidento Francois Hollande'o vyriausybėje dirbusiam ekonomikos ministru.

Buvęs investicinės bankininkystės specialistas, sužavėjęs Prancūziją santuoka su savo buvusia vidurinės mokyklos mokytoja, sakė, kad rinkimų rezultatai aiškiai rodo tradicinių partijų atmetimą.

Faktas, kad pirmąkart per pastaruosius šešis dešimtmečius į rinkimų antrąjį turą nepateko joks kandidatas iš pagrindinių partijų – Respublikonų arba Socialistų, byloja apie sukrečiančius nacionalinės politikos pokyčius.

„Iššūkis – visiškai atitrūkti nuo sistemos, ilgiau kaip 30 metų nesugebėjusios rasti sprendinių mūsų šalies problemoms“, – sakė E.Macronas, jau derinantis strategiją prieš birželį vyksiančius itin svarbius parlamento rinkimus.

Prezidento rinkimų kampanija smarkiai suskaldė ir demoralizavo Prancūziją, nuo 2015 metų tapusią virtinės teroro atakų taikiniu ir įstrigusią lėto ekonomikos augimo fazėje.

Kreipdamasi į savo šalininkus M.Le Pen savo ruožtu gyrė „istorinį balsavimą“ ir pridūrė: „Pirmasis etapas įveiktas.“

E.Macronas, niekada anksčiau nekandidatavęs jokiuose rinkimuose ir tik prieš 12 mėnesių įkūręs savo centristinį judėjimą, kurios branduolį sudaro paprasti aktyvistai, į antrąjį turą žengs būdamas aiškus favoritas.

Sekmadienio vakarą paskelbtos naujausios prognozės rodo, kad verslui palankus E.Macronas lengvai įveiks M.Le Pen, pastarąją savaitę sugriežtinusią prieš emigrantus ir ES nukreiptą retoriką.

Rinkimai Prancūzijoje atidžiai stebimi, tikintis įžvelgti ženklų, kiek populistinės nuotaikos yra sustiprėjusios po Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu ir Didžiosios Britanijos „Brexit“ referendumo už pasitraukimą iš ES.

Per rinkimų kampaniją E.Macronas tvirtino, kad Prancūzija yra „priešgyniautoja“ – pasiruošusi balsuoti už globalizaciją palaikantį liberalą, kai pasaulyje stiprėja dešinieji nacionalistai.

„Tai atvirumo, visuomeniško mąstymo pergalė“, – naujienų agentūrai sakė 60-metė menininkė Marie-Helene Visconti, E.Macrono šalininkė. Ji kalbėjo šio kandidatų rinkimų vakarėlyje, per kurį greta prancūzų trispalvės buvo mojuojama ES vėliava.

Le Pen seka tėvo pėdomis

Ko gero, M.Le Pen atkartos savo tėvo rinkimų istorijos scenarijų: Jeanas-Marie Le Penas 2002 metais irgi buvo patekęs į prezidento rinkimų antrąjį turą, ir šis pasiekimas tąsyk smarkiai supurtė Prancūziją.

Vis dėlto J.-.M.Le Penas patyrė skaudų pralaimėjimą, kai vyraujančios politinės krypties partijos susivienijo, kad užkirstų jam kelią į valstybės vadovo postą.

Nors M.Le Pen ir atsiliko nuo E.Macrono, FN rinkimų vakarėlyje buvusiame angliakasių miestelyje Henen Bomone šalies šiaurėje liejosi džiaugsmas ir buvo giedama „Marselietė“ – nacionalinis himnas.

M.Le Pen sakė, kad antrasis rinkimų ratas bus kova dėl Prancūzijos ateities. Jos vizija – kad Prancūzija pasitrauktų iš ES ir smarkiai sugriežtintų savo sienų apsaugą – radikaliai skiriasi nuo jos oponento idėjų.

„Per šiuos rinkimus pagrindinis klausimas – nevaldoma globalizacija, kelianti pavojų mūsų civilizacijai, – kandidatė sakė savo šalininkams. – Arba toliau eisime link visiško reguliavimo panaikinimo, be jokių sienų ir be jokios apsaugos ... masinės imigracijos ir laisvo teroristų judėjimo ... arba pasirinksite Prancūziją.“

Paryžiaus politinių studijų instituto („Sciences Po“) ultradešiniosios stovyklos ekspertė Nonna Mayer sakė, kad M.Le Pen pergalė nėra neįmanoma, „bet atrodo mažai tikėtina, kad ji nugalės antrajame rate“.

„Jeigu ji laimės, akivaizdu, kad būtų laimėjęs antieuropietiškas, protekcionistinis, izoliacionistinis kursas, o tai galėtų sukelti nerimą keliančių pasekmių Europai ir Prancūzijai“, – pridūrė ji.

Nors E.Macronas žada „atnaujinti Europos kūrimo procesą“, griežta euroskeptikė M.Le Pen, kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas ir nacionalistas Nicolas Dupont'as-Aignanas drauge surinko maždaug 46 proc. balsų.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sekmadienį pasveikino E.Macroną ir palinkėjo jam sėkmės. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai taip pat palinkėjo centristui „geriausios kloties“.

Palaikymas Macronui

E.Macronas iškart sulaukė palaikymo iš nesėkmę patyrusių savo varžovų socialisto Benoit Hamono ir respublikono Francois Fillono.

B.Hamonas, kuris, kaip rodo prognozės, turėjo surinkti vos 6,4 proc. balsų, sakė, kad kairysis sparnas patyrė „istorinį sutriuškinimą“. Jis taip pat paragino rinkėjus užkirsti kelią į prezidento postą M.Le Pen, pavadinęs ją „respublikos prieše“.

Jo pavyzdžiu suskubo pasekti ir skandalų persekiojamas F.Fillonas, kuris pareiškė: „Nėra jokios kitos alternatyvos, tik balsuoti prieš kraštutinę dešinę.“

F.Fillonas anksčiau laikytas prezidento rinkimų favoritu, tačiau sausį jo kampanija patyrė triuškinamą smūgį, kai jis sulaukė kaltinimų, kad buvo fiktyviai įdarbinęs Didžiojoje Britanijoje gimusią sutuoktinę savo padėjėja parlamente.

Prognozės rodo, kad F.Fillonas sekmadienį turėjo surinkti apie 20 proc. balsų.

Tuo tarpu parama komunistų palaikomam kandidatui J.-L.Melenchonui pastarosiomis savaitėmis smarkiai išaugo – padidinti savo populiarumą jam padėjo sėkmingas pasirodymas dvejuose televizijos debatuose.

J.-L.Melenchonas sekmadienį turėjo surinkti 19,6 proc. balsų, ir toks rezultatas puikiai atspindi visuomenėje tvyrantį nepasitenkinimą valdančiuoju politiniu elitu.

Padidintas saugumas

Balsavimas vyko padidinto saugumo sąlygomis po praėjusį ketvirtadienį sostinės Eliziejaus Laukų bulvare įvykdyto policininko nužudymo, už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“.

Prancūzijoje tebegalioja nepaprastoji padėtis, kuri buvo įvesta po 2015 metų lapkritį Paryžių sukrėtusių džihadistų atakų. Sekmadienį saugoti rinkėjų buvo pasiųsti maždaug 50 tūkst. policininkų ir 7 tūkst. karių.

Ketvirtadienio išpuolis buvo viena iš virtinės kruvinų pastarųjų metų atakų, kurios nuo 2015-ųjų nusinešė daugiau nei 230 gyvybių.

Sekmadienio rinkimuose antroje pagal dydį euro zonos ekonomikoje galėjo balsuoti beveik 47 mln. žmonių. Prognozuojama, kad rinkėjų aktyvumas sudarė apie 78 nuošimčius.

05.41 val. Suskaičiavus 97 proc. rinkėjų balsų, rezultatai yra tokie:

• Emmanuelis Macronas – 23,86 proc.
• Marine Le Pen – 21,43 proc.
• Francois Fillonas – 19,94 proc.
• Jeanas-Lucas Melenchonas – 19,62 proc.

01.52 val. Suskaičiavus 87 proc. rinkėjų balsų, rezultatai yra:

• Emmanuelis Macronas – 23,43 proc.
• Marine Le Pen – 22,27 proc.
• Francois Fillonas – 19,78 proc.
• Jeanas-Lucas Melenchonas – 19,31 proc.

Vidaus reikalų ministerija taip pat paskelbė, kaip balsavo regionai, kuriuose balsai jau suskaičiuoti:

00.46 val. Antrame ture pergalė prognozuojama E.Macronui

Sekmadienio vakare viešosios nuomonės tyrimo agentūros „Ipsos“ atlikta apklausa rodo, kad 62 proc. rinkėjų antrame ture savo balsą atiduotų E.Macronui. Jeigu antrasis turas vyktų šiandien, už M.Le Pen balsuotų 38 proc.

00.24 val. Paryžiuje – susirėmimai tarp demonstrantų ir policijos

Paskelbus prognozes, kad antrame ture susirungs M.Le Pen ir E.Macronas, Paryžiuje kilo susirėmimai tarp kairiųjų pažiūrų protestuotojų, pasisakančių prieš fašizmą, ir policijos.

Pranešama, kad yra sulaikyti bent trys asmenys.

00.22 val. Oficialūs rezultatai rodo įnirtingą kovą

Suskaičiavus daugiau kaip 70 proc. balsų, M.Le Pen ir E.Macronas pirmauja prieš kitus kandidatus.

Abu jie gauna maždaug po 23 proc. balsų, o gaunant naujausią informaciją į pirmą vietą iššoka tai vienas, tai kitas kandidatas.

23.47 val. E.Macronas: pakeitėme Prancūzijos politinę situaciją

Centristas E.Macronas sekmadienio vakare dėkojo savo rėmėjams. „Prancūzijos žmonės labai norėjo permainų. Per vienerius metus mes visiškai pakeitėme Prancūzijos politinę situaciją“, – kreipėsi jis.

„Jūs tautos likimą paėmėte į savo rankas. Dabar nuo jūsų priklauso, ar tęsime šią kovą“, – ragino E.Macronas.

„Jūs esate naujumo veidas, naujas Prancūzijos vilties veidas“, – džiūgaujančiai miniai kalbėjo jis ir žadėjo kautis su kylančia nacionalizmo grėsme.

23.21 val. Skaičiuojami rezultatai

Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad, suskaičiavus 28 mln. balsų, pirmauja M.Le Pen su 23,6 proc., antroje vietoje – E.Macronas su 22,78 proc. Trečias F.Fillonas su 19,69 proc., J.L.Melenchonas gavo 18,43 proc.

„The Guardian“ pabrėžia, kad anksčiausiai rezultatai suskaičiuojami nedideliuose miestuose ir kaimo vietovėse, kur rinkėjai paprastai linkę balsuoti už dešiniųjų kandidatus. Balsai iš didesnių miestų, kurie tikriausiai rezultatus pasvers labiau į kairę, vis dar skaičiuojami.

Anksčiau skelbtos prognozės, kurios remiasi ne apklausų duomenimis, o rezultatais iš reprezentatyvių apylinkių, paprastai Prancūzijos rinkimuose pasirodo teisingos. Jos šįkart rodo, kad E.Macronas turėtų gauti 23–24 proc. balsų, M.Le Pen – 21–23 proc.

23.09 val. Euro kursas pašoko į penkių mėnesių aukštumas

Pasirodžius pirmosioms prognozėms, kad pirmajame ture daugiausia balsų turėtų surinkti proeuropietiškasis E.Macronas, euro kursas pakilo 2 proc. ES valiuta dolerio atžvilgiu pabrango iki 1,0939 JAV dolerio, skelbia „The Guardian“.

22.47 val. Pirmieji oficialūs Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatai: priekyje – Marine Le Pen

Prancūzijos Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad suskaičiuota 20 mln. iš 45,7 mln. rinkėjų balsų. Pagal juos, pirmauja M.Le Pen su 24,38 proc., antroje vietoje – E.Macronas su 22,19 proc. F.Fillonas gavo 19,63 proc., J.L.Melechonas – 18,09 proc.

Rezultatai dar tikriausiai gerokai keisis – suskaičiuota mažiau nei pusė balsų, laukiama rezultatų iš didžiųjų miestų.

22.28 val. J.L.Melenchonas nepripažįsta pralaimėjimo

Kairysis veteranas Jeanas-Lucas Melenchonas, kuriam prognozėse skiriama ketvirtoji vieta, vis dar atsisako pripažinti pralaimėjimą. Socialiniame tinkle jis pareiškė nepriimantis prognozuojamų rezultatų, teigdamas, kad jie remiasi nuomonių apklausomis.

22.14 val. M.Le Pen: turime kautis su laukine globalizacija

Sekmadienio vakarą Marine Le Pen savo kalboje pareiškė, kad šiuose rinkimuose ant kortos yra statomas Prancūzijos išlikimas.

Anot jos, prancūzai dabar turi paprastą pasirinkimą: „tarp laukinės globalizacijos – pasaulio, kuriame laisvai gali keliauti teroristai, ir Prancūzijos su tvirtomis sienomis“.

Savo konkurentą antrajame ture E.Macroną ji pavadino dabartinio prezidento Francois Hollande'o įpėdiniu, kuris neatneš jokių pokyčių.

„Laikas Prancūzijos žmones išlaisvinti nuo arogantiško elito“, – sakė M.Le Pen, ragindama kitame ture balsuoti už ją.

22.00 val. Vis daugiau politikų reiškia paramą E.Macronui

Pralaimėjęs konservatorius Francois Fillonas savo kalboje paragino savo rėmėjus antrame ture remti E.Macroną.

Už E.Macroną balsuoti antrame rinkimų ture oficialiai paragino šalies premjeras Bernard'as Cazeneuve'as, užsienio reikalų ministras Jean'as-Marcas Ayrault'as.

Tuo tarpu M.Le Pen atstovas pareiškė, kad antrasis turas bus „referendumas dėl globalizacijos“.

21.42 val. E.Macronas: verčiame naują Prancūzijos istorijos puslapį

Niekada iki šiol rinkimuose nedalyvavęs E.Macronas, pagal prognozes turintis gauti daugiausia balsų rinkimuose, naujienų agentūrai AFP sakė:

„Verčiame naują Prancūzijos politinės istorijos puslapį. Verta pažymėti, kad tai pirmas kartas šiuolaikinėje Prancūzijos istorijoje, kai nė vienas pagrindinių centro-kairės ar centro-dešinės partijų, kurios valdė Prancūziją nuo Antrojo pasaulinio karo, kandidatas nepateko į antrą prezidento rinkimų turą.“

21.27 val. Dviejų stovyklų džiaugsmas

E.Macrono atstovas televizijoje TF1 sakė: „Tai akimirka, nuo kurios pradėsime gydyti žaizdas, kurias padarė šios konfrontacijos.“

Socialistų kandidatas Benoit Hamonas, pagal prognozes gavęs 6–7 proc. balsų, paragino savo rinkėjus kitame ture balsuoti už centristą E.Macroną.

M.Le Pen dukterėčia Marion Maréchal-Le Pen vadino tai istorine pergale visų, kurie remia suverenumą. „Prancūzai dabar turės aiškų pasirinkimą iš dviejų dalykų. Tie, kurių kandidatas neišėjo į antrą turą ir kurie negali balsuoti už E.Macroną, turėtų pasisukti į mus“, – sakė ji.

21.03 val. Skelbiamos pirmosios rezultatų prognozės

Vos uždarius visas apylinkes, paskelbtos ir pirmosios rinkimų rezultatų prognozės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jos yra dar tik prognozės, paremtos daliniais rezultatais.

Viešosios nuomonės tyrimo agentūra „Ipsos“ skelbia, kad į antrą turą išeina Emmanuelis Macronas (23,7 proc. balsų) ir Marine Le Pen (21,7 proc.). Francois Fillonas ir Jeanas-Lucas Melenchonas gauna po 19,5 proc.

Kita agentūra „TNS Sofres“ taip pat prognozuoja, kad į antrą turą išeis tie patys kandidatai, tačiau, jų duomenimis, tiek E.Macronas, tiek M.Le Pen gauna po 23 proc. balsų.

21.02 val. Uždarytos visos balsavimo apylinkės

20 val. Prancūzijos (21 val. Lietuvos) laiku uždarytos didžiųjų šalies miestų balsavimo apylinkės. Šalyje yra 46,87 milijono registruotų rinkėjų. Jie balsavo 66 546 rinkimų apylinkėse.

20.44 val. Perspėja dėl netikrų pranešimų

Prancūzijos vidaus reikalų ministerija įspėjo šalies gyventojus, kad netikėtų pranešimais socialiniuose tinkluose ir trumposiomis žinutėmis su tariamais rinkimų rezultatais, kurios sekmadienį vakare yra siunčiamos gyventojams. Anksčiau 20 val. (21 val. Lietuvos laiku) jokių oficialių rezultatų nebus skelbiama.

20.08 val. Uždaryta dauguma apylinkių

19 val. Prancūzijos laiku (20 val. Lietuvos) buvo pradėtos uždarinėti dauguma šalies rinkimų apylinkių. Didžiuosiuose miestuose rinkėjai dar galės balsuoti vieną valandą.

19.58 val. Du vyrai įtariami planavę išpuolį

Pradėtas oficialus tyrimas dėl dviejų vyrų, kurie įtariami rinkimų dieną Prancūzijoje planavę teroro aktą.

Kaip rašo BBC, prancūzai – 23-ejų Clementas Bauras ir 29-erių Mahiedine'as Merabet'as – ketino surengti išpuolį rinkėjams einant atiduoti balsų. Savo veiksmus jie planavo ir filmuoti.

Kaip 15min skelbė anksčiau, antradienį abu vyrai buvo sulaikyti Marselyje. Su jais siejame bute pareigūnai rado sprogmenų ir ginklų.

Pranešama, kad jie buvo radikalizuoti kalėjime.

19.31 val. Ką reikš pirmieji skelbiami rezultatai

Pirmieji rinkimų Prancūzijoje rezultatai turėtų būti pradėti skelbiami apie 20 val. vietos laiku (21 val. Lietuvos). Tačiau tai bus ne „exit poll“ – balsavusių piliečių apklausa. Apklausų agentūros skelbs projekcijas, kurios remsis rezultatais iš 500 balsavimo apylinkių (iš daugiau nei 60 tūkst.).

Paprastai tose apylinkėse išanalizuojami pirmieji 200 balsų, kurie atrenkami atsižvelgiant į demografinius duomenis. Iš to daromos išvados apie visos apylinkės balsus.

„Exit poll“ apklausos Prancūzijoje nenaudojamos. Tačiau jų duomenis sako skelbianti kaimyninės Belgijos žiniasklaida. Pavyzdžiui, transliuotojas RTBF teigia besiremiantis „exit poll“, interneto apklausų ir kitų skaičiavimų duomenimis ir rašo, kad E.Macronas kol kas surenka 24 proc. rinkėjų balsų, o kiti trys pagrindiniai kandidatai – M.Le Pen, F.Fillonas ir J.L.Melenchonas – nuo 18 iki 20 proc.

Prancūzijos apklausų rengėjai perspėjo nepasitikėti tokiais duomenimis. Prancūzų žiniasklaida kolegas belgus taip pat kritikuoja, argumentuodama, kad jų duomenys nėra pagrįsti.

19.09 val. Skelbiama, kad sekmadienį visoje Prancūzijoje dirba daugiau nei 50 tūkst. policijos pareigūnų ir žandarų. Taip pat saugumą užtikrina apie 7 tūkst. karių.

18.03 val. Aktyvumo rodiklis prastesnis nei 2012 m.

17 val. Prancūzijos laiku paskelbta, kiek jau balsavo rinkėjų. Šiemet rinkimuose savo balsą atidavė 69,42 proc. 2012-aisiais iki 17 val. buvo balsavę 70,59 proc.

Palyginimui, Lietuvoje paskutinių prezidento rinkimų pirmajame ture aktyvumas buvo 52,23 proc. 2014 m. jie rengti kartu su rinkimais į Europos Parlamentą.

17.08 val. Užsienyje nėra M.Le Pen plakatų

Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas laiku nepristatė plakatų, kurie turėjo būti pakabinti prie balsavimo kabinų užsienyje, sekmadienį pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

„Šiuos plakatus spausdina patys kandidatai, ir jie atsakingi už tai, kad plakatai būtų iki reikiamos datos (balandžio 10 d.) pristatyti rinkiminei komisijai“, – pranešė ministerija.

Jos teigimu, „vos 10“ iš 11 kandidatų tai padarė laiku, tad rinkiminėse apylinkėse užsienyje bus iškabinti tik jų plakatai.

Ministerijos teigimu, „kandidatės Marine Le Pen plakatų negavome, tad atitinkama plakato lenta yra tuščia“.

Didžiulės metalinės lentos yra įrengtos prie balsavimo punktų Prancūzijoje visų 11 kandidatų plakatams.

Užsienyje rinkimams užregistruota apie 1,3 mln. Prancūzijos piliečių – tai sudaro apie 2 proc. viso elektorato.

Kraštutinė dešinioji M.Le Pen laikoma viena iš favoričių, bet nuomonių apklausos rodo, kad rezultatai bus labai artimi, ir bet kurie du iš keturių populiariausių kandidatų gali patekti į antrąjį turą, vyksiantį gegužės 7 dieną.

16.12 val. Aktyvumas šiek tiek didesnis

Šiemet iki vidurdienio savo balsą atidavė šiek tiek daugiau rinkėjų nei per paskutiniuosius rinkimus 2012-aisiais. Šalies vidaus reikalų ministerija pranešė, kad iki 12 val. dienos balsavo 28,5 proc. balso teisę turinčių asmenų. 2012-aisiais tokiu metu aktyvumas buvo 28,2 proc.

14.07 val. Balsuojant M.Le Pen, sulaikytos pusnuogės aktyvistės

Iki pusės nuogos „Femen“ aktyvistės sukėlė sąmyšį, sekmadienį surengusios išpuolį prieš Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen prie rinkimų apylinkės, į kurią ši vyko balsuoti.

Maždaug šešios „Femen“ aktyvistės nuogomis krūtinėmis buvo sulaikytos sekmadienio rytą, kai su M.Le Pen ir JAV prezidento Donaldo Trumpo kaukėmis iššoko iš visureigio limuzino.

Policija ir saugumo pajėgos nedelsiant jas sugrūdo į policijos automobilius ir konfiskavo jų ženklus. Netrukus po sulaikymo, M.Le Pen apylinkėje balsavo be trikdžių.

14.00 val. Teko evakuoti balsavimo patalpą dėl įtartino automobilio

Prancūzijos rytuose vienos rinkimų apylinkės patalpos buvo evakuotos dėl įtartino automobilio, pastatyto prie pastato.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas Pierre-Henry Brandet naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad buvo evakuotos balsavimo apylinkės patalpos Bezansone, bet sprogmenų, specialistams apžiūrėjus tą automobilį, nebuvo rasta.

Pasak jo, daugiau jokių incidentų per pirmąjį prezidento rinkimų turą nepranešta.

Po ketvirtadienio išpuolio Paryžiuje dešimtys tūkstančių saugumo pajėgų saugo rinkimų apylinkes visoje Prancūzijoje, kurioje tebegalioja nepaprastoji padėtis, paskelbta po mirtinų islamo ekstremistų išpuolių pastaraisiais metais.

13.38 val. Balsavo E.Macronas

Centristų kandidatas į prezidentus Emmanuelis Macronas, vienas iš galimų lyderių rinkimuose, balsavo pajūrio mieste Le Tukė šalies šiaurėje kartu su savo žmona Brigitte Macron.

Buvęs socialistų ekonomikos ministras ir buvęs bankininkas atrodė neįsitempęs, pozavo asmenukėms su rinkėjais. 39-erių E.Macronas į Le Tukė atvyko savaitgaliui, nes čia jis turi vasarnamį.

11.54 val. Rinkimuose Prancūzijoje balsavo pirmieji kandidatai

Pirmasis iš 11 kandidatų sekmadienio rytą savo rinkimų apylinkėje Paryžiaus priemiestyje balsą atidavė kietojo dešiniojo sparno kandidatas Nicolas Dupontas-Aignanas, plūstantis Europą.

Netrukus po jo Paryžiaus sostinės priemiestyje Pantene balsavo ir kraštutinių kairiųjų kandidatė Natalie Arthaud.

Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as per pirmąjį šalies prezidento rinkimų turą balsavo savo politinėse valdose Tiulyje, Korezo departamente, pietvakarių Prancūzijoje.

Dabartinis prezidentas, socialistas, pernai pasielgė netikėtai – pažadėjo nesiekti perrinkimo dar vienai prezidento kadencijai.

Paryžiuje rinkėjai prie rinkimų apylinkių išsirikiavo anksti.

Šie rinkimai „išties svarbūs, labiausiai dėl to, kad mūsų šalyje labai reikalingi pokyčiai, nes susiduriame su daug sunkumų ir terorizmu“, – teigė Paryžiaus sostinės gyventojas Alainas Richaudas.

„Tai tikrai rizikinga, tačiau tikiu rezultatu, net jei į antrąjį turą išeis kraštutinis kandidatas,“ – sakė Beatrice Schopflin.

Penelope Fillon balsavo toli nuo savo vyro

Kandidato į Prancūzijos prezidentus Francois Fillono žmona Penelope Fillon jau balsavo prezidento rinkimuose.

Pasak Paryžiaus žiniasklaidos, P.Fillon atvyko į balsavimo apylinkę Solemo komunoje (Sarto departamente). Spėjama, kad jos vyras balsuos vėliau sekmadienį Paryžiuje.

Sausio pabaigoje Prancūzijos prokuratūra pradėjo bylą prieš P.Fillon, kuri buvo apkaltinta bendrininkavimu piktnaudžiaujant valstybės lėšomis – dėl skandalo, apėmusio konservatorių kandidato kampaniją.

F.Fillonas buvo apkaltintas byloje dėl savo žmonos, Velse gimusios P.Fillon įdarbinimo Nacionalinėje Asamblėjoje savo padėjėja, kuriai buvo išmokėta šimtai tūkstančių eurų.

Trys svarbūs aspektai

„Foreign Policy“ apžvalgininkė Emily Tamkin įvardija tris aspektus, kurie sekmadienį daug ką atskleis apie Prancūziją.

Balsuotojų aktyvumas. Tai – pirmas ir svarbiausias dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. Dėl dviejų priežasčių. Pirma, palyginti mažas aktyvumas (Prancūzijoje tai būtų mažiau nei 70–80 proc.) reiškia, kad, net ir posto siekiant ne itin tradiciniams kandidatams, prancūzų rinkėjai yra nepatenkinti. Antra, mažas aktyvumas tikriausiai padėtų M.Le Pen ir F.Fillonui, kadangi labiau tikėtina, jog būtent jų rinkėjai būtinai eis prie balsadėžių. Tereikia prisiminti, kad itin trapi pergalė „Brexit“ referendume pasiekta iš dalies dėl to, kad svarbiose Londono dalyse mažai gyventojų ėjo atiduoti balsų.

Kas ir kaip pateks į antrą turą. Į kitą etapą, kuris vyks gegužės 7 d., išeis du kandidatai. Dabar apklausos rodo, kad visus keturis politikus skiria santykinai nedaug balsų. Jeigu pasirodys, kad pirmos ir antros vietos laimėtojai visgi gaus gerokai daugiau balsų nei likę du, bus galima ateinančiomis 2 savaitėmis tikėtis aršios ir aiškios konkurencinės kovos. Tačiau jeigu trečia ir ketvirta vietos nedaug atsiliks, tuomet šių iškritusių kandidatų rinkėjai vaidins esminį vaidmenį antrame ture.

Ar neapsisprendusieji apsispręs. Apklausos rodo, kad 20–25 proc. balsuotojų vis dar nėra apsisprendę, kam skirti savo balsą. Vadinasi, net ir paskutinę dieną vienas iš kandidatų gali išsiveržti į priekį, jeigu sugebės susirinkti šiuos balsus. Ar kuris kandidatas tą išnaudos – pamatysime sekmadienio vakare.

Kodėl šie rinkimai tokie svarbūs?

67 mln. gyventojų turinti Prancūzija – šešta pagal dydį pasaulio ekonomika, viena iš penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių, branduolinė galybė. Ji – labiausiai turistų lankoma šalis pasaulyje. Nuo Prancūzijos revoliucijos ji laikoma demokratijos idealų sergėtoja, rašo „The New York Times“.

Kandidatų į prezidentus nuomonės ne tik vidaus, bet ir užsienio klausimais radikaliai skiriasi. Tad gali nutikti taip, kad Prancūzijos užsienio politika gali staiga gerokai pasikeisti, jeigu bus išrinktas kandidatas, kuris, pavyzdžiui, pasisako už geresnius santykius su Rusija ir už silpnesnę Europos Sąjungą. Du iš keturių pirmaujančių kandidatų yra priešiškai nusiteikę ES ir NATO atžvilgiu

Pavyzdžiui, Marine Le Pen yra pareiškusi, kad ji nori Prancūzijoje panaikinti eurą, o šalį išvesti iš Šengeno erdvės. Europos Komisijos teigimu, nėra jokio teisinio būdo, kaip tą padaryti ir toliau likti ES nare.

Tad rinkimai gali dar labiau supurtyti po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią liberalią Vakarų pasaulio tvarką, kurią jau sukrėtė referendume priimtas Jungtinės Karalystės sprendimas išstoti iš ES ir Donaldo Trumpo išrinkimas į Baltuosius Rūmus.

Kada laukti rezultatų?

Prancūzai gali balsuoti nuo 8 iki 19 (didžiojoje dalyje šalies) arba iki 20 (didžiuosiuose miestuose) valandos vietos laiku (Lietuvos laiku apylinkės užsidarinės 20–21 val.). Netrukus po to turi pasirodyti pirmieji „exit polls“ – balsą atidavusių rinkėjų apklausų rezultatai.

Oficialūs rezultatai bus pradedami skelbti maždaug nuo 20.30 val. (Lietuvos laiku – 21.30 val.). Visus juos bus galima rasti čia.

15min įvykius Prancūzijoje seks iki gilios nakties ir Lietuvos skaitytojams pateiks svarbiausią informaciją. Visas žinias apie prezidento rinkimus Prancūzijoje galite rasti čia.

Rinkimai – ir ambasadoje Vilniuje

Prancūzijos piliečiai prezidento rinkimų pirmajame ture sekmadienį gali balsuoti ambasadoje Vilniuje.

Balsavimas Švarco gatvėje sostinės senamiestyje įsikūrusioje atstovybėje vyks nuo aštuntos valandos ryto iki septintos valandos vakaro.

Ambasados atstovas spaudai BNS sakė, kad balsuoti Vilniuje užsiregistravę 245 žmonės. Per praeitus Prancūzijos prezidento rinkimus ambasadoje Vilniuje balsavo daugiau kaip pusantro šimto rinkėjų.