„Vilniaus universitetas yra Lietuvos tradicinės kultūros ir ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atminimo sergėtojas. (...) Tačiau jis taip pat yra labai šiuolaikiškas ir visada žvelgia į ateitį. Apie tai byloja tarptautiniai prizai, kuriuos nuolatos skina jūsų mokslininkai“, – per ceremoniją Vilniuje sakė Prancūzijos lyderis.
„Man didžiulė garbė gauti šį titulą Vilniaus senamiesčio širdyje. O šį garbingą laipsnį man suteikia vienas iš seniausių ir žinomiausių Europos universitetų“, – pridūrė jis.
E.Macrono teigimu, Vilniaus universitetą ir Prancūziją sieja seni ryšiai.
„Prancūzų botanikas Jeanas-Emmanuelis Gilibert'as pirmasis XVIII amžiaus pabaigoje aprašė Lietuvos florą. Zoologas Ludwigas Heinrichas Bojanus XIX amžiuje čia dėstė veterinarijos mediciną, o vėliau ir lyginamąją anatomiją. Giliai įsišaknijęs europietiškas Vilniaus universiteto pradas gyvuoja iki šiandien“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas.
„Užsienio studentai kasmet užpildo jūsų garbingo universiteto auditorijas, tarp jų – ir dešimtys Prancūzijos piliečių. Praėjusiais metais, sudėjus visus Lietuvos universitetus, jų buvo apie 400“, – pridūrė jis.
Pasak E.Macrono, jaunimas yra viena iš pagrindinių jo Europos vizijos dalių.
„Prieš trejus metus pasiūliau įkurti Europos universitetų tinklus, kurie apjungtų mūsų mokslines tradicijas. Į šį pasiūlymą universitetai atsakė entuziastingai. Dabar egzistuoja 24 tokie tinklai. Džiaugiuosi, kad Prancūzijos ir Lietuvos ugdymo įstaigos aktyviai juose dalyvauja ir taip sustiprina tarpusavio ryšius. Paskelbus du pirmuosius projektus, mūsų šalys prisijungė prie keturių konsorciumų. Vienas iš jų susieja Vilniaus ir Liono universitetus“, – teigė jis.
Garbės daktaro diplomą įteikė Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.
Šis vardas E.Macronui suteiktas už vizionierišką Europos universitetų aljanso idėją – sukurti jungtinius Europos universitetų tinklus ir išplėsti „Erasmus+“ mainų iniciatyvą.
„Tai yra tvirtas pagrindas ir garbė Vilniaus universitetui suteikti jums garbės daktaro vardą už indėlį į Europos universitetų integraciją ir modernios universiteto idėjos plėtotę, kartu išreiškiant savo įsipareigojimą Europos universitetų bendradarbiavimu“, – sakė R.Petrauskas.
Jis taip pat teigė, kad Europos plėtros kryptis „lems politinis ir kultūrinis elitas“.
„Jei norime Europos kaip kažko daugiau už geografinį ir ekonominį vienetą, turime nuosekliai plėtoti Europos politinį projektą ir drauge kurti, kaip jūs, prezidente, kartą pasakėte interviu – strateginę Europos viziją“, – kalbėjo VU rektorius.
Anot Vilniaus universiteto, pirmąkart E. Macronas Europos universitetų tinklo siūlymą suformulavo kalbėdamas Sorbonos universitete Paryžiuje 2017 metais. Ši kalba tapo ES vadovų Geteborgo susitikimo vizijos pagrindu švietimo ir kultūros srityje.
Po dvejų metų Europos Komisija paskelbė apie pirmuosius bandomuosius Europos universitetų tinklus, jiems skirtas 5 mln. eurų finansavimas bendroms struktūroms sukurti ir partnerystei stiprinti.
Vilniaus universitetas kartu su europiniu „Arqus“ aljansu tapo šios iniciatyvos dalimi. Šis aljansas jungia Vilniaus, Liono (Prancūzija), Bergeno (Norvegija), Graco (Austrija), Leipcigo (Vokietija), Paduvos (Italija) ir Granados (Ispanija) universitetus.