Tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų lapkritį po to, kai Jeanas-Pierre'as Ricard'as, į pensiją išėjęs vyskupas, kurį popiežius Benediktas XVI 2006-aisiais paskyrė kardinolu, viešai prisipažino, kad prieš 35 metus „smerktinai elgėsi“ su viena mergaite.
Vasario 2-ąją sulaikytas 78 metų vyras tyrėjams sakė, kad pabučiavo mergaitę, kuriai, jo teigimu, tada buvo apie 13 metų.
Jis sakė, kad taip pat ją apkabino ir „glamonėjo per drabužius“, tačiau „lytinių santykių nebuvo“.
Nukentėjusioji teigė, kad priekabiavimas tęsėsi trejus metus.
Prancūzijoje dėl sunkiausių seksualinių nusikaltimų, tokių kaip išžaginimas, paprastai taikomas 30 metų patraukimo atsakomybėn senaties terminas, tačiau kaltinimų pateikimo terminas gali būti pratęstas, jei nusikaltimo metu auka buvo nepilnametė.
„Byla buvo nutraukta dėl senaties termino“, – naujienų agentūrai AFP sakė Marselio prokuroras Dominique'as Laurensas.
J.-P. Ricard'o prisipažinimas nuskambėjo po to, kai nepriklausomas tyrimas dėl įtariamo Prancūzijos kunigų ir kitų dvasininkų vykdyto nepilnamečių lytinio išnaudojimo 2021 metais atskleidė, kad tokį išnaudojimą nuo 1950 iki 2020 metų patyrė 216 tūkst. asmenų.
Praėjusių metų lapkritį Vatikanas paskelbė apie savo pirminį tyrimą dėl J.-P. Ricard'o. Jis tebevyksta.
Asociacija „Be Brave“, kovojanti už seksualinio smurto prieš vaikus sustabdymą, kritikavo Prancūzijos teisinės sistemos sprendimą pavadindama jį maskaradu ir apgavyste.
Grupė pareiškime teigė, kad niekas nepasikeitė po to, kai buvo paskelbta ataskaita apie dvasininkų vykdytą seksualinį išnaudojimą.
„Reikalaujame išsamių teisminių ir parlamentinių tyrimų“ dėl Bažnyčios atstovų įvykdytų pedofilijos aktų, priduriama pareiškime.
Senatorius Xavier Iacovelli, kurio parlamentinė frakcija priklauso daugumai, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „nebegalima įsivaizduoti šio senaties termino, kuris neleidžia teisti seksualinių grobuonių“.
