Įtakingas tinklaraštininkas ir Kremliaus rėmėjas Konstantinas Rykovas skelbė: „Ar norėtumėte M.Le Pen matyti Prancūzijos prezidento poste? Beveik 90 procentų iš 2000 apklaustųjų atsakė: taip“.
Kremliaus valdomas naujienų kanalas „Russia Today“, apžvelgdamas sekmadienio rinkimus, darė išvadą, kad M.Le Pen vadovaujamas ir Rusijos banko paskolą gavęs politinis judėjimas valdys Prancūziją artimiausiu metu.
Daugelis Rusijos komentatorių tiesiai šviesiai rėžė, kad M.Le Pen „Nacionalinio Fronto“ pergalė išties yra Vladimiro Putino politikos triumfas Europoje. M.Le Pen net neslepia simpatijų Kremliui ir per kelis metus jau spėjo susitikti ne tik su pačiu V.Putinu, bet ir su Dūmos pirmininku Sergejumi Naryškinu bei vicepremjeru Dmitrijumi Rogozinu.
M.Le Pen tėvas, „Nacionalinio fronto“ įkūrėjas Jeanas-Marie Le Penas dar 1996 metais glėbesčiavosi su ekscentriškuoju politikos klounu Vladimiru Žirinovskiu bei prisiekinėjo ištikimybę Rusijai.
Kol Europos Sąjunga vis griežčiau atsiliepė apie Rusijos vykdomą vidaus politiką ir agresiją Ukrainos atžvilgiu, M.Le Pen tik dar labiau gerino ryšius su Kremliumi.
Nenuostabu, kad jos partija 2014 metais sulaukė net 11,7 milijonų eurų paskolos iš rusiškam kapitalui priklausančio Pirmojo Čekijos-Rusijos banko. „Nacionalinio fronto“ atstovai pasižymėjo ir Europos Parlamente, kur visais įmanomais būdais bandė stabdyti sankcijų Krymą aneksavusiai Rusijai taikymą.
Europos radikalių kairiųjų ir dešiniųjų ryšius su Kremliumi stebintis ekspertas Antonas Šechovcovas patvirtino, kad Kremliaus planas burti ir palaikyti antivakarietiškas ar antieuropietiškas partijas Vakaruose toliau puikiai vykdomas.
Visi šie euroskeptiškai pasisakantys judėjimai demonstruoja nacionalistines pažiūras ir didelę paramą Vladimiro Putino „tikrųjų vertybių“ politikai.
Maskva finansiškai remia ne tik Prancūzijos kraštutinius dešiniuosius, bet ir Austrijos Laisvės partiją, Belgijos nacionalistus „Vleems Belang“, Vokietijos AfD nacionalistus, Graikijos „Auksinės aušros“ fašistus, Italijos Šiaurės Lygos dešiniuosius, Vengrijos „Jobbik“ bei Švedijos Šiaurės rezistencijos politinį judėjimą.
Visi šie euroskeptiškai pasisakantys judėjimai demonstruoja nacionalistines pažiūras ir didelę paramą Vladimiro Putino „tikrųjų vertybių“ politikai.
A.Šechovcovo teigimu, skelbdama, kad Ukrainoje stabdo fašizmo plėtrą, Rusija pati skatina nacionalistinius ir net fašistinius judėjimus sukilti visoje Europoje.
„Maskvoje nesvarbu, ar tu atstovauji kairiesiems, ar dešiniesiems, kol esi valdžioje tam, kad pasitarnautum Maskvai, tol būsi draugas“, – teigė A.Šechovcovas.
