Tuo tarpu Armėnija pareiškė, kad ši diena yra „įrašyta auksu“.
Prancūzijos Senatas 127 balsais prieš 86 priėmė įstatymą, pagal kurį laisvės atėmimo bausmės numatomos visiems, šalyje neigiantiems, jog Osmanų imperijos turkų pajėgų 1915 vykdytos armėnų žudynės prilygsta genocidui.
Dabar Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio dešinioji Sąjunga už liaudies judėjimą (UMP) pasiūlė šio įstatymo projektą, turi pasirašyti šį teisės aktą, kad jis įsigaliotų.
Turkijos žiniasklaida labai domėjosi šiuo balsavimu, o daugelis Turkijos naujienų kanalų netgi tiesiogiai transliavo šią sesiją.
Apie 15 tūkst. turkų iš Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo šeštadienį surengė taikią demonstraciją Paryžiaus gatvėse, protestuodami prieš šį įstatymą.
Pirmadienį prie Senato pastato susirinkusius kelis šimtus turkų ir armėnų laikė atskyrusi riaušių policija, kai prasidėjo įstatymų leidėjų debatai.
Buvo imtasi retai naudojamų saugumo priemonių: žandarai budėjo Senato pastate, tikrindami visų įeinančių žmonių dokumentus. Žurnalistų salėje buvo susirinkę dešimtys reporterių, daugiausiai turkų.
Naująjį įstatymą palaiko ne visa Prancūzijos vyriausybė – kai kurie ministrai baiminasi, jog dėl jo gali nukentėti diplomatiniai ir prekybos ryšiai su svarbia NATO nare ir ekonomikos partnere.
Netgi N.Sarkozy užsienio reikalų ministras Alainas Juppe pripažino, jog šis teisės aktas priimamas „nelaiku“.
Armėnai teigia, kad iki 1,5 mln. jų protėvių buvo išžudyti 1915-1916 metais Osmanų imperijos pajėgų.
Turkija ginčija šį skaičių, tvirtindama, kad žuvo tik apie 500 tūkst. žmonių, taip pat neigia, jog buvo vykdomas genocidas. Pasak Ankaros, per Pirmąjį pasaulinį karą daugiausiai žmonių žuvo per susirėmimus ir nuo bado, taip pat kaltina armėnus palaikius įsiveržusias Rusijos pajėgas.
Prancūzija jau yra pripažinusi šias žudynes genocidu, tačiau naujasis įstatymas žengia dar toliau: pagal naująjį įstatymą už šio istorinio fakto neigimą gresia iki vienerių metų laisvės atėmimo ir 45 tūkst. eurų (155,4 tūkst. litų) bauda.
